Nors į regionus investuojami valstybės ir ES struktūrinių fondų pinigai, socialiniai bei ekonominiai skirtumai tarp regionų nemažėja, nepavyksta pritraukti investicijų ir susigrąžinti išvykusių gyventojų. Apie tai šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Regioninės politikos komitete su vidaus reikalų ir ūkio viceministrais kalbėjo įvairiose Lietuvos savivaldybėse įsikūrusio verslo atstovai.

„Dabar savivaldybės neturi nei instrumentų, nei finansinės motyvacijos kurti darbo vietas ar pritraukti investicijas. LPK siekia prisidėti prie kryptingo ir aktyvaus regioninės politikos formavimo ir koordinavimo nacionaliniu lygiu, todėl siūlome suteikti daugiau galių ir atsakomybių savivaldybėms, pakeisti savivaldybių biudžeto formavimo principus: savivaldybėms grąžinti pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo surinkta savivaldybės teritorijoje, peržiūrėti akcizų perskirstymą, palikti savivaldybėms jų uždirbtas lėšas“, – sako Alvydas Stulpinas, LPK viceprezidentas.

Dabar savivaldybės neturi nei instrumentų, nei finansinės motyvacijos kurti darbo vietas ar pritraukti investicijas. LPK siekia prisidėti prie kryptingo ir aktyvaus regioninės politikos formavimo ir koordinavimo nacionaliniu lygiu, todėl siūlome suteikti daugiau galių ir atsakomybių savivaldybėms.

Pasak A. Stulpino, regionų plėtrai lemiamą įtaką turi ekonominis aspektas, todėl į regioninę politiką būtina integruoti regionų ekonomikos augimo skatinimą, inovacijų plėtrą, verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą, ilgalaikių darbo vietų kūrimą ir investicijų pritraukimą.

Verslo atstovų teigimu, galiojančios investicijų skatinimo programos bei mokesčiai pagal regioninį principą turėtų būti peržiūrėti. Regionų plėtros tarybos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslo atstovais, verslo asociacijoms turėtų būti suteiktos didesnės realios galios tarybų veikloje.

Dabar regionų plėtros tarybose aptariami klausimai nėra svarstomi miesto tarybose, todėl sprendimų priėmimas yra subjektyvus. Jeigu į regionų plėtros tarybų veiklą būtų įtraukti „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“ atstovai, tikėtina, kad būtų priimami racionalūs sprendimai, atsirastų daugiau motyvacijos investuotojams.

Už regioninę politiką šiuo metu atsakinga Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak VRM viceministro Giedriaus Siurplio, regionų tarybos turėtų atstovauti regionų interesus, tarybose turi būti ir socialiniai-ekonominiai partneriai, kurie veiktų ne tik kaip formalūs dalyviai.

„Matome ekspertinių kompetencijų delegavimo į regionus poreikį, tam reikia išnaudoti turimas institucijas kaip „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“. Reikia į regionus siųsti analitikų ir ekspertinę pagalbą, suaktyvinti regionų plėtros tarybų veiklą“, – teigia ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė. Jos teigimu, Ūkio ministerija turi reikalingas kompetencijas ir ekspertinę patirtį skatinant ekonomiką, todėl galėtų perimti lyderystę regionų politikos srityje.

Sustiprinus regionų plėtros tarybas, vis daugiau sprendimų, taip pat ir dėl investicijų, savivaldybės galėtų priimti pačios. Žemės ūkio ministerija jau planuoja žemės perdavimą savivaldybėms. R. Andziukevičiūtės-Buzės teigimu, jeigu žemės disponavimo klausimai bus deleguoti savivaldybėms, tai taps geru instrumentu investicijų plėtrai.

„ES investicijų fondų lėšos, sprendžiant regionines problemas, naudojamos neefektyviai. Negalvojama kaip šių lėšų pagalba pritraukti investicijas ir vykdyti jų plėtrą, per daug investuojama į infrastruktūrą, kuri nekuria pridėtinės vertės, o kai kuriais atvejais yra perteklinė ir jos išlaikymas didina savivaldybės išlaidas. Tikėtina, kad ES struktūrinių fondų parama po 2020 metų dar ženkliau sumažės, todėl verslo investicijų klausimas regionams taps dar aktualesnis“, – teigia A. Stulpinas.

2014–2020 m. laikotarpiui regioninei politikai numatyta 16,6 proc. (ankstesniu laikotarpiu buvo apie 10 proc.) ES lėšų, t.y. 1,1 mlrd. eurų, iš jų daugiau kaip 700 mln. eurų atiteks savivaldybėms. VRM viceministro teigimu, viešosios investicijos turi būti planuojamos laikantis regioniškumo principo ir atsižvelgiant į regionų specializaciją.

ES investicijų fondų lėšos, sprendžiant regionines problemas, naudojamos neefektyviai. Negalvojama kaip šių lėšų pagalba pritraukti investicijas ir vykdyti jų plėtrą, per daug investuojama į infrastruktūrą, kuri nekuria pridėtinės vertės.

  • 2015 m. didžiausios tiesioginės užsienio investicijos vienam žmogui buvo Vilniaus apskrityje (11830 eurų) ir Klaipėdos apskrityje (3732 eurų). Mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų pasiekė Tauragės apskritį – 243 eurų žmogui, Šiaulių apskritį – 641 eurų žmogui, Marijampolės apskritį – 944 eurų žmogui. Atotrūkis tarp Vilniaus ir Tauragės apskričių siekia 49 kartus.
  • 2016 m. didžiausia bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo Lazdijų rajono savivaldybėje – 16,1 proc.; Ignalinos rajone – 15,7 proc., Naujojoje Akmenėje – 15 proc. Mažiausiai bedarbių turėjo Elektrėnų, Kretingos savivaldybės (po 5,3 poc.), Šiaulių – 5,7 proc., Vilniaus – 6,2 proc.
  • 2015 m. BVP vienam gyventojui nuo šalies vidurkio mažiausias buvo Tauragės apskrityje – 55,7 proc., Marijampolėje – 61,3 proc., Alytaus apskrityje – 64,4 proc. Didžiausias BVP gyventojui yra Vilniuje ir siekia 145,5 proc.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK