Rugsėjo 5 d. LPK vyko mokymai įmonių vadovams, finansų vadovams, visiems, kuriems aktualūs prekių gabenimo į ES šalis klausimai. Su „Merits“ partneriu Gintaru Juškausku mokymų dalyviai aptarė itin aktualią PVM rizikų problematiką. Kadangi ne visi suinteresuoti įmonių atstovai galėjo dalyvauti, dalinamės eksperto įžvalgomis pokalbyje PVM rizikų tema, kurias aptarėme iš karto po mokymų.

Kodėl ši tema tokia aktuali, nes sulaukėme rekordinio dalyvių mokymuose skaičiaus?Tai svarbi tema visoms, prekes į kitas ES valstybes nares tiekiančioms, LT įmonėms. Mokesčių administratoriui nuginčijus 0 proc. PVM tarifo pagrįstumą, LT įmonei „iš savo kišenės“ tenka sumokėti į biudžetą sumą (PVM, baudas ir delspinigius), siekiančią 30 proc. ir daugiau nuginčyto sandorio apyvartos.

Kas lemia 0 proc. PVM tarifo rizikų atsiradimą?

Tarptautinės prekybos sandoriuose 0 proc. PVM tarifo klaidas lemia šios priežastys: LT įmonės įtraukimas į PVM sukčiavimo schemas; nesurinkti 0 proc. PVM tarifą pagrindžiantys įrodymai; PVM tikslais klaidingai struktūrizuota prekių tiekimo schema.

Kaip įmonei pagrįsti prekių išgabenimą į kitą ES valstybę nerę?

Administracinių teismų praktika pagrindiniu prekių išgabenimo į kitą valstybę narę įrodymu laiko prekių gavėjo patvirtintą CMR važtaraštį, turintis CMR konvencijoje nustatytus rekvizitus. Tačiau vien šio įrodymo 0 proc. PVM tarifui pagrįsti nepakanka. Atskirai būtina įrodyti, kad prekes į kitą ES valstybę narę išgabeno LT įmonė arba LT įmonės pirkėjas. Kai prekės tiekiamos tokiomis INCOTERMS sąlygomis, pagal kurias pareiga pristatyti prekes gavėjui tenka LT tiekėjui (D arba C INCOTERMS sąlygos), LT įmonei paprasta įrodyti, kad ji išgabeno prekes. Tačiau, kai LT įmonė prekes tiekia EXW, FCA, FAS, FOB INCOTERMS sąlygomis, būtina įrodyti, kad prekes išsigabeno pirkėjas. Tokiose prekybinėse schemose (LT –> ES tarpininkas –>ES pirkėjas) dažnai tarpininkas, įsigijęs prekes EXW, FCA ar FOB sąlygomis, prekes tomis pačiomis sąlygomis perparduoda galutiniam pirkėjui, kuris ir organizuoja prekių išgabenimą į kitą valstybę narę. Tokiame scenarijuje, kai „pirkėjo pirkėjas“ išgabena prekę, pirmasis tiekimas (LT –>ES tarpininkas) laikomas vietiniu prekių tiekimu Lietuvoje, apmokestinamu standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Vienintelis būdas LT įmonei apsidrausti nuo taip vadinamo „pirkėjo pirkėjo“ išgabenimo scenarijaus ir išsaugoti 0 proc. PVM tarifą – pasirengti rašytines sutartis su pirkėju, kuriose pirkėjas prisiima pareigą prekes savo vardu išgabenti iš Lietuvos ir įsipareigoja neperparduoti neišgabentų prekių Lietuvoje.

Dar svarbu aspektas, kaip pagrįsti disponavimo teisės prekėmis perdavimą pirkėjui?

LT įmonei tiekiant prekes EXW, FCA, FAS, FOB INCOTERMS sąlygomis, disponavimo teisė preke pirkėjui perduodama tuomet, kai prekių atsiimti atvyksta pirkėjo įgaliotas vežėjas. Todėl šioje prekybinėje schemoje disponavimo teisės prekėmis perdavimo pirkėjui faktą pagrindžia šių įrodymų visuma: CMR važtaraščio pirmasis egzempliorius ir rašytinis pirkėjo informavimas apie pirkėjo vardu veikiantį prekių atsiimti atvykstantį vežėją. LT įmonei tiekiant prekes D arba C INCOTERMS sąlygomis, disponavimo teisė preke pirkėjui perduodama tuomet, kai nugabentos prekės perduodamos pirkėjui arba pirkėjo įgaliotam gavėjui. Todėl šioje prekybinėje schemoje disponavimo teisės prekėmis perdavimo pirkėjui faktą pagrindžia šių įrodymų visuma: prekių gavėjo patvirtintas CMR važtaraštis ir rašytinis pirkėjo informavimas apie tai, koks pirkėjo vardu veikiantis gavėjas įgaliotas priimti atgabentas prekes.

Kaip pagrįsti LT įmonei savo sąžiningumą ir apdairumą?

Sąžiningumo ir apdairumo įrodymai tampa aktualūs tuomet, kai tolimesnėse prekių tiekimo grandyse įvyksta PVM sukčiavimas. LT įmonei nesugebėjus pagrįsti, kad sudarydama sandorį ji buvo maksimaliai apdairi ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių įsitikinti, kad sudaromu sandoriu nedalyvavo PVM sukčiavime, mokesčių administratorius gali konstatuoti, kad LT įmonė, parduodamam prekes, buvo „galimai nesąžininga“. To gali pakakti, kad 0 proc. PVM tarifas būtų perskaičiuotas į 21 proc. bei skirta bauda ir delspinigiai. Mokestinių ginčų praktika rodo, kad įmonių komercinėje praktikoje taikomos įprastos pirkėjo patikimumo patikrinimo priemonės (raštinės sutarties su pirkėju pasirašymas, išankstinis apmokėjimas iš pirkėjo banko sąskaitos, pirkėjo registracijos PVM mokėtoju patikrinimas) laikomos nepakankamomis įrodinėjant tiekėjo apdairumą ir sąžiningumą. Tam, kad LT įmonė būtų laikoma apdairia ir sąžininga, ji turėtų turėti pirkėjo „rentgeno nuotrauką“, patvirtinančią, kad būsimasis pirkėjas yra reali veiklą vykdanti įmonė, turinti pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių tokiai veiklai vykdyti, turinti vykdomos veiklos istoriją, turinti realias apyvartas, turinti realų ofisą, turinti darbuotojų. Tais atvejais, kai VMI nustato, kad prekės buvo tiekiamos „tuščiai“ įmonei (t.y. įmonei, kuri neturi darbuotojų, neturi realių apyvartų, neturi veiklos istorijos, neturi realaus ofiso), kaip taisyklė, to pakanka, kad LT tiekėją laikyti neapdairiu ir nesąžiningu, sudariusiu sąlygas PVM sukčiavimui įvykti.

MERITS mokesčių patarėjai

asocijuotas partneris auditorius Gintaras Juškauskas

+370 698 10800

gintaras.juskauskas@merits.lt.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

28 Lapkritis

Kviečiame į susitik...

  • Kviečiame į susitikimą su ES paramos agentūrų atstovais apie šiuo metu galiojančius ir planuojamus paramos kvietimus verslo įmonėms
29 Lapkritis

Mokymai “Intele...

  • Mokymai “Intelektinės nuosavybės vertė pramonės įmonėms”

FACEBOOK