Birželio 2 d. Vyriausybė paskelbė  mokesčių pertvarkos planą, kuriame numatytos lengvatos smulkiajam verslui, taip pat inovatyvioms bendrovėms ir mažas pajamas gaunantiems asmenims. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina pirmuosius  žingsnius, siekiant mokesčių sistemos pertvarkos ir atkreipia dėmesį, kad pateiktame priemonių sąraše trūksta esminių permainų – darbo jėgos apmokestinimo mažinimo, mokesčių administravimo naštos mažinimo, nėra realių lengvatų verslui ir verslumui skatinti  ir kt.

Mokesčių pertvarkos plane atsižvelgta į ilgametį pramonininkų siūlymą skatinti įmonių technologinį atsinaujinimą ir investicijas į MTEP, neapmokestinant jų pelno mokesčiu – tai paskatins įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, kurios didins įmonių konkurencingumą ir sukurs paskatas tiesioginių investicijų pritraukimui. Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad svarbu užtikrinti, kad pasinaudoti investicijų lengvatomis būtų nesudėtinga ir kad tai nesukeltų didelės administracinės naštosTaip pat lengvatos nereikėtų terminuoti, turėtų būti praplėstas tinkamų turto grupių sąrašas bei leidžiama naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigyjamas Lietuvos rinkai ar sektoriui inovatyvus turtas, nors jis savaime nėra naujas.

Sveikintinas siekis atsisakyti kitas verslo rūšis diskriminuojančios praktikos, panaikinant  lengvatas žemės ūkio sektoriui ir tokiu būdu siekiant suvienodinti apmokestinimo sąlygas visiems sektoriams. Džiugu, kad atsižvelgta į Tarptautinis valiutos fondo ir Pasaulio banko ne kartą išsakytas rekomendacijas Lietuvai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo, su tam tikromis nedidelėmis išimtimis, būtų apmokestinamas visas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas. Pramonininkų nuomone, lengvatos Nekilnojamojo turto mokesčiui nėra efektyvios ir būtinos.

LPK ekspertų nuomone, įgyvendinant mokesčių pertvarkos planą, svarbu užtikrinti mokesčių stabilumą ir atsižvelgti į padarinius šalies investiciniam klimatui, persvarstant neseniai įsigaliojusias mokestines lengvatas. Viena tokių – pridėtinės vertės mokestis apgyvendinimo paslaugoms (nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 9 proc.). Turizmo paslaugos, ekonomine prasme, yra eksporto paslaugos, o turistų išlaidos kitiems sektoriams yra net penkis kartus didesnės nei apgyvendinimui. Mokesčių stabilumas yra būtinas, įvertinant padarinius šalies investiciniam klimatui –  2017-2020 m. šiame sektoriuje laukiama naujų investicinių projektų, tarptautinių viešbučių grandinių, kurios į Lietuvos rinką ateina su ilgalaikiais investiciniais projektais ir biudžetais, apskaičiuotais esant dabartiniam PVM tarifui. Jau dabar Lietuvoje statoma 20 naujų viešbučių, kurių investicijos sudarys virš 370 mln. eurų vien viešbučių sektoriuje, neskaičiuojant su tuo susijusių sektorių, bei kurs naujas darbo vietas.  Lengvatinis PVM tarifas užtikrina stabilią konkurencinę aplinką Lietuvoje (lengvatinis PVM tarifas taikomas 25 ES šalyse. Latvijoje ir Estijoje jis yra atitinkamai 12 proc. ir 9 proc.). Sumažinus PVM, 2015 m. viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo paslaugų įmonėse materialinės investicijos išaugo daugiau nei 3 kartus.

Ketinama naikinti akcizų lengvatą akmens angliai, koksui ir lignitui dėl jų ženklaus taršumo, tačiau, jeigu siekiama įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas mokestinėmis priemonėmis prisidėti prie aplinkosauginių tikslų, tai yra būtina  sumažinti suskystintosioms naftos dujoms (SND) taikomą tarifą iki minimalaus ES tarifo. Šiuo metu nustatytas bazinis akcizo tarifas SND – 304,1 €/1000 kg ES nustatytą minimalų lygį (125€) viršija 2,4 karto, nepaisant to, kad SND yra ženkliai švaresni degalai už benziną ir dyzeliną. Toks sprendimas lemia mažesnį SND patrauklumą tarp vartotojų ir, atitinkamai, taršesnių degalų vartojimą vietoje SND.

Dėl tokių pačių priežasčių svarstytinas ir akcizo tarifo sumažinimas bešviniam benzinui. 2009 m. drastiškai pakėlus benzinui taikomo akcizo dydį iš esmės pakito Lietuvos degalų vartojimų struktūra ir ženkliai krito benzino suvartojimas, nors dyzelino vartojimas augo.  Dyzelizacija yra beveik visą ES apėmęs reiškinys, išryškinęs ir akivaizdžias tokio visuotinio dyzelino vartojimo sukeliamas problemas. Benzinui taikomo akcizo tarifo sumažinimas prisidėtų prie vartotojų sprendimo rinktis benzinu, o ne dyzelinu varomas transporto priemones, o tai,  savo ruožtu, prisidėtų prie oro taršos mažinimo. Padidėjęs benzino vartojimas leistų lengviau pasiekti Lietuvai keliamą tikslą, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2020 m. sudarytų 10 proc. Akcizo tarifo sumažinimas benzinui leistų sumažinti galutinę degalų kainą vartotojams ir, vertinant praeities tendencijas – padidintų benzino vartojimą, daliai vartotojų dyzelinu varomas transporto priemones pakeičiant į benzinines.

Siūlomos priemonės skurdui mažinti ir remti šeimas yra sveikintinos, tačiau nepakankamos, nes realios gyventojų pajamos padidės nedaug, o demografinei padėčiai pagerinti numatytų paskatų neužtenka.

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

26 Spalis

IV-asis Rytų partner...

  • IV-asis Rytų partnerystės verslo forumas “Skaitmeninė ekonomika: Inovatyvi platforma skaidriam verslui be sienų”

FACEBOOK