Lietuvos pramonininkų konfederacija susipažino su Energetikos ministerijos pateiktu „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ projektu „Energetika konkurencingai Lietuvai“ ir pateikė jam pirmines pastabas bei pasiūlymus, kuriais siūloma subalansuoti energetikos plėtrą, įvertinti plėtros poveikį šalies ekonomikai, jos konkurencingumui, konkrečiau įvardinti siekiamus energetikoje tikslus, numatyti energetinio balanso pokyčius bei priemones tikslams pasiekti.

Pastebėta, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) atskirų sektorių plėtros planai ir prognozės nesuderintos tarpusavyje, trūksta subalansuoto požiūrio į energetikos plėtrą. Todėl pasiūlyta strategijos projekte pateikti esamus ir numatomus ateityje Lietuvos kuro ir energijos balansus, skirtingų energijos rūšių dalies tuose balansuose numatomą kitimą, elektros, šilumos, degalų, gamtinių dujų (atskirai energetiniams poreikiams ir neenergetiniams poreikiams), kitų išteklių naudojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų energetikos sektoriuje ateityje prognozes lentelių pavidalu. Kaip atspirties tašką siūlytume naudoti 2016 metų duomenis.

Strategijoje nėra akcentuojama būtinybė vystyti lanksčios, patikimos ir užtikrintos generacijos pajėgumus. Tokios elektrinės būtinos ne tik sistemos rezervams, bet ir numatomai sparčiai atsinaujinančių išteklių elektros energetikos (vėjo ir saulės) plėtrai užtikrinti. Atkreipiamas dėmesys, jog NENS būtina pabrėžti, kad bus skatinama generacijos, tenkinančios minėtus reikalavimus galių plėtra, nurodant konkrečias įrengiamas galias arba nurodant terminą iki kada turėtų būti tiksliai įvertinti reikalingos rezervinių galių apimtys. Tai turėtų būti daroma nediskriminuojant jokių technologinių sprendimų, akcentuojant  aplinkai  nekenksmingų technologijų svarbą. Kartu būtina paskaičiuoti, kiek tai kainuos ir kaip atsilieps vartotojams.

LPK Energetikos komiteto narių ir ekspertų nuomone, labai svarbu, kad strategijoje būtų pabrėžta, kad naujos energijos gamybos galios, galinčios užtikrinti gamybą, galios adekvatumą, rezervą, balansavimą tiek elektros, tiek šilumos sektoriuje turėtų būti vystomos užtikrinant konkurenciją, galimai pritraukiant investicijas tų investuotojų, kurie ilgalaikį paslaugos teikimą galėtų užtikrinti mažiausiomis kainomis.

LPK narių teigimu, gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo kaštai, atrodo, ir toliau didės. Numatoma dujų jungtis su Lenkija kaštus tik didins, o naujos biokurą ir atliekas kūrenančios elektrinės bei beveik visiškas dujų atsisakymas centralizuotame šildyme ir toliau mažins dujų poreikius bei didins infrastruktūros išlaikymo kaštus likusiems vartotojams. NENS numatoma dar ir išpirkti SGD laivą. NENS projekte tikimasi, kad Klaipėdos SGD terminalas taps regioniniu ir jo išlaikymo našta mažės. Bet Estijos planai statyti savo terminalą, kuriam siekiama regioninio terminalo statuso, ambicingi Lenkijos planai plėsti Swinoujscie terminalą ir tiesti Baltpipe (dujų jungtį su Norvegija) kelia abejonių dėl Vyriausybės planų realumo. Ar nereikėtų sprendimo dėl Klaipėdos SGD terminalo išpirkimo atidėti, kol bus aiškesnės perspektyvos, klausiama LPK rašte Energetikos ministerijai. Juk nutiesus dujų jungtį su Lenkija dujų tiekimo saugumas bus užtikrintas. LPK nuomone, NENS turėtų numatyti geriau pagrįstas priemones, kad dujų infrastruktūros išlaikymo našta netaptų nepakeliama dujų vartotojams.

Būtina atsižvelgti į keleto praėjusių metų patirtį, kai energetinis saugumas ar energetinė nepriklausomybė buvo laikomi tokiomis svarbiomis, kad net nesitariama, ar nepavyksta susitarti su kaimynais, o įgyvendinami projektai, kurie turėtų būti regioniniai, tačiau Lietuva užsikrauna visą naštą sau, t. y. savo vartotojams. NENS numatytos didelės naujos investicijos į infrastruktūrą ir toliau augins infrastruktūros išlaikymo naštą. Strategijoje būtina įvertinti numatomų didelių strateginių investicijų į elektros ir dujų sektorius įtaką vartotojų energijos kainoms ir tuo pačiu konkurencijai.

Energijai imliai pramonei žema energijos kaina yra gyvybiškai svarbiausias tikslas, kadangi jai tenka tiesiogiai konkuruoti su gamintojais kitose valstybėse ir jei kitose valstybėse konkurentai moka mažiau už energijos vienetą, konkurencinės sąlygos tampa itin komplikuotomis, galinčiomis baigtis pramonės įmonių pralaimėjimu konkurencinėje kovoje bei darbo vietų Lietuvoje praradimu, kas mažintų ir vidutines gyventojų Lietuvoje pajamas. Gyventojams gi savo ruožtu tikslas turėtų būti ne mažiausia energijos kaina, o mažiausia išlaidų už energiją dalis nuo jų pajamų, net jei tai reiškia aukštesnes kainas už energijos vienetą.

Parengtame strategijos projekte pasigendama konkrečių priemonių, kuriomis numatoma skatinti decentralizuotą gamybą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energetinio efektyvumo didinimą. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, elektrą perkančių iš gamintojų, naudojančių AEI, negavusių valstybės paramos, įmonių atleidimas nuo VIAP mokesčio, decentralizuotai elektrą savo poreikiams gaminančių įmonių atleidimas nuo dalies pelno mokesčio, galimybių parduoti „sutaupytos energijos sertifikatus“ įpareigotiems energijos tiekėjams sudarymas įmonėms, investavusioms į energijos vartojimo efektyvumą ir panašiai.

LPK taip pat siūlo į strategiją įtraukti didelę pridėtinę vertę turinčių energetinių technologijų (vėjo, saulės ir biomasės) kūrimo ir eksporto skatinimą, bei šių technologijų kompetencijų vystymo centrų steigimą ir palaikymą.

Rašte Energetikos ministerijai LPK išreiškė norą bendradarbiauti tolesniame NENS tobulinimo procese ir pasiūlė savo ekspertinį indėlį.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

15 Gruodis

Konkurso “Lietu...

  • Konkurso “Lietuvos metų gaminio 2017” nugalėtojų apdovanojimas

FACEBOOK