Lietuvoje siūloma įvesti kolektyvinio atstovavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti nepriklausantys profsąjungoms darbuotojai tam, kad jiems būtų taikomos kolektyvine sutartimi nustatomos naudos. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nepritaria tokiai kolektyvinio atstovavimo mokestį ne profsąjungų nariams įteisinančiai Darbo kodekso pataisai.

Visų pirma, toks siūlymas vertinamas kaip bandymas apmokestinti kolektyvinę sutartį ir ja teikiamus gėrius. Situacija tokia, kad darbuotojas už savo darbdavio jam suteiktas papildomas naudas turėtų susimokėti mokestį profesinei sąjungai.

Darbdavių atstovų vertinimu, tai skatintų darbdavius kai kuriuos klausimus apskritai išimti iš kolektyvinių sutarčių ir jų derybų, o papildomas naudas ir gėrius taikyti vienašališkai savo iniciatyva.

Be to, darbdaviui tokio mokesčio atsiradimas sukurtų didelę papildomą naštą. Tam, kad būtų teikiamos kolektyvinėje sutartyje numatytos naudos darbuotojams, nesantiems profesinių sąjungų nariais, darbdaviui reikėtų tikrinti, ar jie yra mokėję profesinėms sąjungoms, sekti, kad buvo vykdomi mokėjimai ir pan.

LPK pabrėžia, kad toks siūlymas iškreipia galiojančią sistemą, pagal kurią darbdavys turi susitarti su profesine sąjunga, kad kolektyvinė sutartis būtų taikoma ne tik profesinės sąjungos nariams. Profesinių sąjungų keliama problema gali būti sprendžiama be Darbo kodekso pakeitimo ir be kolektyvinio atstovavimo mokesčio įvedimo. Darbuotojui, pageidaujančiam tapti kolektyvinės sutarties teikiamų naudų gavėju, reikia tiesiog įstoti į profesinę sąjungą ir mokėti jai nario mokestį. Remiantis tokiu principu profesinių sąjungų veikla finansuojama visame pasaulyje.

Kolektyvinio atstovavimo mokestį ne profsąjungų nariams įteisinančiai Darbo kodekso pataisai Seimas yra po pateikimo pritaręs, tačiau svarstymai komitetuose dar neprasidėjo – laukiama

ARTIMIAUSI RENGINIAI

No results found.

FACEBOOK