Statistikos departamento duomenimis, privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) šiuo metu Lietuvoje sudaro tik 0,24 proc. BVP, kai ES vidurkis – 1,29 proc. BVP. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidento Gintauto Kvietkausko teigimu, ši statistika neatspindi realios situacijos – deklaravimo kultūros trūkumas ir nepakankamos sisteminės valstybės pastangos šioje srityje lemia, kad daugelis įmonių nedeklaruoja savo inovatyvios veiklos.

„Lietuvos ekonomika yra maža ir itin atvira, todėl verslo investicijos į MTEP bei inovacijas yra ypač svarbūs Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti ir daro ženklią įtaką tvarios valstybės plėtrai. Valstybei nemažiau svarbu ne tik skatinti verslo investicijas į MTEP, bet ir užtikrinti tinkamą šių investicijų apskaitą bei deklaravimą“, – sako G.Kvietkauskas.

Lietuvos ekonomika yra maža ir itin atvira, todėl verslo investicijos į MTEP bei inovacijas yra ypač svarbūs Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti ir daro ženklią įtaką tvarios valstybės plėtrai. Valstybei nemažiau svarbu ne tik skatinti verslo investicijas į MTEP, bet ir užtikrinti tinkamą šių investicijų apskaitą bei deklaravimą.

Statistikos departamento duomenimis, Pelno mokesčio įstatyme numatyta MTEP lengvata kasmet pasinaudoja tik apie 200 ūkio subjektų, kai investicijas į MTEP vykdo ženkliai didesnis skaičius įmonių.

„Pelno mokesčio įstatymas numato lengvatą, kad apskaičiuojant pelno mokestį MTEP patirtos sąnaudos yra tris kartus atskaitomos iš to mokestinio laikotarpio pajamų, per kurį yra patiriamos. Tačiau investuojant į MTEP, investavimo grąža tikėtina tik po 1–3 metų, nes MTEP vykdymo ir pelno gavimo kalendoriniai metai paprastai nesutampa – MTEP išlaidų metais nėra gaunamas pelnas arba pelno suma yra ženkliai mažesnė nei galima lengvata“, – teigia LPK viceprezidentas.

Pasak G.Kvietkausko, įmonės, norėdamos pasinaudoti lengvata, taip pat patiria papildomus kaštus, kaip papildomas dokumentavimas, ekspertizės ir pan., kurių atsiperkamumas, esant dabartinei lengvatai, ekonomiškai pasiteisina tik gaunant gana didelį pelną ataskaitiniais kalendoriniais metais. Todėl Pelno mokesčio įstatyme numatytas lengvatos laikotarpis, apimantis vienerius mokestinius metus, neskatina įmonių daugiau investuoti į MTEP.

Taip pat G.Kvietkauskas atkreipia dėmesį, kad vykdant viešuosius pirkimus potencialiems tiekėjams dažniausiai taikomi bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai. Pavyzdžiui, patirtis atitinkamų paslaugų/gamybos srityje, ISO ir kitų standartų turėjimas ir t.t. Taip nekuriamos paskatos plėtoti inovatyvių viešųjų pirkimų, kai perkančioji organizacija, pirkdama produktus, į viešojo pirkimo sąlygas įtraukia kriterijus, skatinančius tiekėjus kurti ir pasiūlyti inovatyvius produktus ar paslaugas. Tai lemia, kad potencialūs tiekėjai neturi paskatų demonstruoti savo investicijų į MTEP pastangų ir pasiektų rezultatų, nes dalyvavimas pirkimuose jiems nekuria pridėtinės vertės.

Todėl, LPK viceprezidento nuomone, perkančioms organizacijoms jų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose turėtų būti taikomas inovatyvumo kriterijus, nurodant investicijų į MTEP vykdymo patirtis: investicijų MTEP vykdymo laikotarpį, MTEP išlaidų sumą, kaip įrodymą pateikiant  MTEP išlaidų deklaracijas.

LPK š.m. birželį ūkio ministrui ir Vyriausybės kanceliarijai pateikė šiuos ir kitus pasiūlymus kaip užtikrinti sklandesnį MTEP skatinimo procesą.

Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės Deloitte atliktoje Vidurio Europos regiono įmonių MTEP apklausoje dalyvavusių 76 proc. respondentų praėjusiais metais skyrė daugiau nei 1 proc. savo metinės apyvartos MTEP veiksmams įgyvendinti ir beveik pusė Lietuvos apklaustų įmonių planuoja tokias pačias arba net didesnes investicijas į MTEP sritį per artimiausius 1–2 metus.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK