Naujausiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) paskelbtame Žinių ekonomikos indekse (angl. Knowledge Economy Index) Lietuva, Estija ir Slovėnija užima pirmas tris vietas.


Valstybių pažanga ir išsidėstymas pagal EBRD paskelbtą Žinių ekonomikos indeksą


Šis EBRD indeksas įvertina 38 šalių veiklą inovacijų srityje ir palygina jų rezultatus su 8-iomis pasaulyje pirmaujančiomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) klubo novatorėmis, įskaitant JAV, Vokietiją ir Japoniją.

Žinių ekonomika yra ekonominės plėtros koncepcija, kurioje inovacijos ir prieinamumas prie informacijos skatina produktyvumo bei pridėtinės vertės augimą. Naujos tendencijos, kaip Daiktų internetas arba skaitmeninimas, yra pagrindiniai perėjimo prie žinių ekonomikos elementai. Todėl siekiant ilgalaikio konkurencingumo labai svarbu kurti pagrindinius ramsčius, reikalingus žinių ekonomikos plėtrai skatinti.

Naująjį indeksą sudaro 38 rodikliai, suskirstyti į keturis ramsčius: 1) inovacijų institucijos, 2) įgūdžiai inovacijoms diegti, 3) inovacijų sistema ir 4) IRT infrastruktūra. Pažengusi (santykinai su kitais regionais, kuriuose EBRD investuoja) indekso grupė – į kurią įeina ir Lietuva – turi palyginti palankias inovacijų ir IRT infrastruktūros institucijas, suteikiančias didesnes paskatas naujovėms. Lietuvos žinių ekonomiką, pasak tyrimo išvadų, stumia į priekį didesnis ekonominis atvirumas panašus į EBPO lygį (maži muitai ir didelis įsitraukimas į tarptautinę prekybą). Kai kurios viešojo valdymo priemonės, kaip politinis stabilumas, taip pat pasiekė turtingiausių šalių klubo standartą, nors vis dar yra didelių spragų susijusių su teisinės valstybės ir vyriausybės veiksmingumu. Taip pat gera IRT infrastruktūra leidžia efektyviau keistis žiniomis ir informacija. Internetas yra plačiai prieinamas, nors vis dar egzistuoja atotrūkis tarp EBPO pagal technologijų rafinuotumą.

Tačiau Lietuvos specializuoti įgūdžiai naujovių diegimui ir inovacijų sistemos veiksmingumas išlieka gerokai mažesnis už standartinį lyginamųjų EBPO šalių vidurkį. Lietuvos ekonomika turi panašius „bendruosius“ įgūdžius su lyginamosiomis šalimis, tačiau atsilieka pagal specializuotuosius. Tai rodo duomenys, pagal kuriuos įsitraukimas į antrinį išsilavinimą Lietuvoje yra panašus į minėtų valstybių, tačiau atsiliekame pagal įsitraukimą į tretinį išsilavinimą.

Dar daugiau, silpni inovacijos sistemos ryšiai lemia didžiausią atotrūkį tarp Lietuvos ir „etaloninių“ valstybių. Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) 2018 metais (0,8proc.BVP) gerokai atsiliko nuo 2,4 proc. BVP EBPO vidurkio. Privačiojo sektoriaus MTEP dalis (apie 38 proc. visų investicijų) taip pat atsilieka nuo lyderių (kur ši dalis yra apie 55 proc.). Be to, privataus sektoriaus ir universitetų bendradarbiavimas yra nepakankamas, kapitalas nėra pakankamai prieinamas ir vertės grandinės išlieka ribotos.

EBRD teigimu, Lietuva turėtų atsižvelgti į savo žinių ekonomikos raidos etapą ir atitinkamai nustatyti tolimesnius prioritetus. Siekiant sumažinti atotrūkį tarp EBPO šalių „standarto“, Lietuva turi žymiai pagerinti savo inovacijų sistemos efektyvumą. Inovacijų politika turėtų būti orientuota į žinių kūrimą, skatinant privataus sektoriaus naujoves ir mokslinius tyrimus. Ypatingas ryšys turėtų būti skiriamas ryšių stiprinimui inovacijų sistemoje: akademinės bendruomenės ir privataus sektoriaus sąveikai, galimybėms gauti finansavimą ankstyvajame etape ir dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse. Pasak tyrimo ekspertų, tai turėtų padidinti novatoriškai veiklai skirtų išteklių našumą.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK