Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą kryptis.

Pristatymo metu vyko diskusija apie šios įgūdžių strategijos įgyvendinimą, kurioje LPK viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas pabrėžė, jog dialogas su verslo atstovais apie mokymąsi visą gyvenimą yra esminė priemonė, kuri leistų sėkmingai įgyvendinti EBPO rekomendacijas.

„Akivaizdus pavyzdys yra situacija mūsų darbo rinkoje. Nuolat girdime dviejų pusių skundus: vieni neranda darbo, o kiti – kvalifikuotų darbuotojų. Šios problemos esmė ir yra minėtas įgūdžių ir kvalifikacijų neatitikimas šių dienų poreikiams. Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios gaunamos“, – sakė LPK viceprezidentas.

Ekonomikos išgyvena transformacijos laikotarpį ir labai svarbu, kad būtų investuojama į technologijas ir inovacijas bei žmonių žinias, nes tai yra pagrindų pagrindas Europos verslo konkurencingumui ir jo plėtrai. Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje.

Todėl labai svarbus yra mokymasis visą gyvenimą, kurį šiuo metu Lietuvoje koordinuoja trys ministerijos: Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo. G. Kvietkauskas pažymėjo, kad itin trūksta sisteminio požiūrio, politinės lyderystės ir nuoseklaus koordinavimo, kuris mokymąsi visą gyvenimą paverstų ne tik skambia fraze, bet ir realiai įgyvendinamu procesu.

„Turime galvoti, kaip išmokyti mūsų visuomenę mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Akivaizdu, kad negalime tikėtis, kad didžioji dauguma, nepaisant savo amžiaus, patirties ar išsilavinimo, savo iniciatyva arba be išorinės paramos keisis, persikvalifikuos, kad eitų koja kojon su permainomis. Todėl valstybei yra būtinas platesnis mokymosi visą gyvenimą suvokimas ir sistema, suteikianti žmogui galimybes įgyti naujų žinių, keistis ir prisitaikyti“, – minėjo G. Kvietkauskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai taip pat prisideda prie aktyvaus įgūdžių įgalinimo, kvalifikacijos kėlimo ir jaunimo darbo rinkoje integravimo. Narių apklausa parodė, kad daugiau nei 90 proc. respondentų nuomone jaunimas reikšmingai prisideda prie įmonės rezultatų siekimo. Didžioji dalis patys vykdo projektus ar iniciatyvas, susijusias su jaunimo įtraukimu į darbo rinką, jaunimo įgalinimu ir jaunimo nedarbo mažinimu.

Lietuvos įmonės, siekdamos pritraukti daugiau jaunimo į atskirus sektorius, rengia pristatymus (mokyklose ar aukštosiose mokyklose, renginiuose, asmeninius), bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, taiko inovatyvius ir skaitmeninius darbo organizavimo sprendimus, siūlo socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, kvalifikacijos kėlimą, organizuoja praktikų atlikimą, dalyvauja mentorystės programose.

LPK aktyviai įsitraukia į švietimo sistemos tobulinimo procesus, bei pastebima, kad LPK išskiriamos rekomendacijos atsispindi ir EBPO rekomendacijose. EBPO, kaip ir LPK, taip pat rekomenduoja Lietuvai turėti ilgalaikę profesinio orientavimo sistemą, skatinti universitetų ir verslo bendradarbiavimą, siekti nuoseklios ir poreikius atliepiančios suaugusiųjų perkvalifikavimo ir kompetencijų kėlimo sistemos.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

16 Sep

Konferencija „Naujo...

  • Konferencija „Naujos verslo realijos sankcijų ir AML pasaulyje: ar tai svarbu tik finansų įstaigoms?“