Valstybės kontrolės auditas „„Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ ragina reguliariai vertinti rizikas
Kaip pažymima Valstybės kontrolės pranešime, Lietuvoje verslą prižiūri 56 institucijos, nuo kurių veiklos efektyvumo priklauso, ar nėra nepagrįstų biurokratinių kliūčių, perteklinių reikalavimų, kurie kuria administracinę ir kitą reguliavimo naštą. Tarp prižiūrimų verslo sričių yra tokių kaip statybų sauga, ne maisto produktų sauga ir vartotojų apsauga, vaistai ir sveikatos priežiūra, darbo sauga ir kt., kurių priežiūra reikalinga, kad būtų apsaugotos piliečių teisės ir užtikrinta saugi aplinka.
Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ rodo, kad nuo 2012 m. vykdytas verslo priežiūros institucijų konsolidavimas daugiau buvo orientuotas į priežiūros institucijų skaičiaus mažinimą, o priežiūros veiklos kokybės gerinimas nebuvo prioritetu. Institucijų sumažėjo šešiomis, o planuota gerokai daugiau. Auditoriai pastebi, kad planuojant konsolidavimą nebuvo atlikta kaštų ir naudos analizė. 2015 m. EBPO taip pat pažymėjo, kad rengiant planą nebuvo keliamas principinis klausimas – kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei ir kas jas vykdys.
Iš audito rezultatų matyti, kad priežiūros institucijos ir atsakingos ministerijos nevertina vykdomos priežiūros efektyvumo ir naudos visuomenei bei verslui. Iki šiol nėra skaičiuojama, kiek valstybei kainuoja verslo priežiūra. Pagal institucijų pateiktus duomenis apie veiklos dalį, kurią sudaro priežiūra, auditoriai apskaičiavo, kad 2016 m. iš valstybės biudžeto buvo panaudota bent 229 mln. Eur, o 2017 m. – 233 mln. Eur. Pagal pateiktas audito rekomendacijas taikomi veiksmai leistų įvertinti šių kaštų optimalumą ir mažinti naštą verslui. Audito metu nustatyta, kad Vyriausybės ir pusės ministerijų metinėse veiklos ataskaitose iš viso nėra informacijos apie jų sektoriuose vykdomą verslo priežiūrą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos komentaras
Vertindama valstybės kontrolės ataskaitos įžvalgas ir rekomendacijas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorė Gražina Tarvydienė komentuoja: „Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) jau ne pirmus metus kelia klausimą dėl verslo priežiūros efektyvumo. Neretai ją vykdant verslui yra sukeliama papildoma administracinė ir priežiūros našta, ką patvirtino ir Valstybės kontrolės atliktas auditas. Neramina ir tai, kad verslo priežiūros institucijos, nustačiusios pažeidimus, nepakankamai analizuoja jų priežastis ir nenumato prevencinių veiksmų, nevertina savo veiklos efektyvumo, todėl nėra aišku, ar ir kokią pridėtinę vertę jos kuria. LPK nuolat ragina plėtoti e-paslaugas verslui, apmaudu, tačiau dažnai net ir esančios e-paslaugos yra dubliuojamos, papildomai reikalaujant popierinių dokumentų. Verslui ženklus palengvinimas ir visų procesų efektyvinimas būtų “vieno langelio” principo diegimas visose institucijose. Palankiai vertiname Valstybės kontrolės siūlymą peržiūrėti verslo priežiūros institucijų funkcijas ir įvertinti, kurios galėtų būti perduodamos vykdyti privačiam sektoriui. Savikontrolės praktika yra įprasta pažangiose valstybėse, ir Lietuvoje jos turėtų atsirasti daugiau. Tai parodytų verslo ir valstybės partnerystės brandą ir pasitikėjimo lygį. Priežiūros institucijų atsakomybės apibrėžimas įtvirtintų teisinį saugumą, kurio trūkumas daro žalą šalyje veikiančiam bei plėtrą vykdančiam verslui, taip pat užsienio investuotojams.“
