Birželio 22 d. Seime planuojama svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais. Tai reiškia, jog rangovai taptų atsakingi už subrangovų pareigą sumokėti darbuotojų darbo užmokestį.

Lietuvos pramonininkų konfederacija įspėja, kad rangovai, tapę atsakingi už subrangovo atsiskaitymą su darbuotoju, bus priversti imtis priemonių rizikai valdyti, pavyzdžiui, užlaikyti dalį mokėjimų, taikyti „rizikos mokesčius“. Tokie mokesčiai lems, kad smulkesnėms rangos įmonėms truks apyvartinių lėšų, jos bus išstumtos iš rinkos.

Rizikos: kainų augimas, didėjantis šešėlis

„Mes ne kartą išreiškėme nuogąstavimus dėl siūlomo DK keitimo įvairiais formatais. Reikia suprasti, kad šie siūlomi DK keitimai gali iškreipti konkurenciją, nes dviem skirtingiems ūkio subjektams (rangovams ir subrangovams) teks dalintis jautria informacija apie darbuotojų atlyginimus, gali kilti statybų kainos. Juolab, jau ne vieneri metai deklaruojama, kad statybos sektorius yra vienas iš tų, kuriame šešėlio mastas yra didesnis nei likusioje ekonomikoje. O šis perteklinis reguliavimas dabartinę situaciją, ne tai, kad pagerintų, o dar tik pablogintų, kadangi paskatintų mažas įmones subrangos darbus įgyvendinti be oficialių sutarčių“, – pabrėžė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Ėmus diskutuoti su statybų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis, kaip būtų įgyvendintas siūlomas DK keitimas, rangovai teigia, jog užlaikytų mokėjimus subrangovams iki kol būtų užtikrinti, kad šie atsiskaitė su savo darbuotojais. T. y. atsižvelgiant į darbuotojų galimybes kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir ten taikomus terminus, mokėjimai gali būti užlaikyti apie metus laiko. Svarstoma, kad užlaikyti mokėjimai galėtų siekti 10 proc. išlaidų darbui sumos. Lietuvoje apie 35 proc. statybos sąnaudų sudaro išlaidos atlyginimams ir kompensacijoms, todėl manoma, kad toks įstatymo pakeitimas priverstų bent metams „užšaldyti“ 3,5 proc. visų statybos sektoriuje vykstančių mokėjimų, o nacionaliniu mastu tai siektų virš 233 mln. Eur.

Labiausiai dėl tokios situacijos nukentėtų smulkios statybų įmonės, kurių veiklai vykdyti imtų trūkti apyvartinių lėšų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia 33 tūkst. statybos įmonių, iš jų 93 proc. mikro (iki 10 darbuotojų) įmonės, 5,6 proc. smulkios ir vidutinės, o tik likusi dalis (2,4 proc.) virš 50 darbuotojų turinčios statybos įmonės. Toks reguliavimas mažiau pakenktų stambesnėms įmonėms, kurios turi gerą prieigą prie finansų, todėl prognozuotinas ir tam tikras koncentracijos statybos sektoriuje augimas. Rinkoje išaugus koncentracijai ir sumažėjus konkurencijai, kainų augimą pajustų ir pirkėjai.

LPK prezidentas pažymi, kad darbo įstatymų laikymosi kontrolė (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą) yra valstybės institucijų, o ne privataus verslo funkcija. Atsižvelgiant į tai, neteisinga prievoles, pareigas ir atsakomybę, kuri nepriklauso verslui, perkelti verslui.

Bandymas įgyvendinti ES direktyvą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama tokius DK pakeitimus, siekia įgyvendinti  Europos Komisijos preliminariame vertinime (kaip Lietuva įgyvendina darbuotojų komandiravimo direktyvą) įvardytus trūkumus ir išvengti galimo pažeidimo procedūros prieš Lietuvą inicijavimo.

„Mes laikomės pozicijos, kad dėl šių pakeitimų susiklosto ydinga situacija, kai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą, kuri reglamentuoja darbuotojų komandiravimą, yra nustatomas reguliavimas ir tiems ūkio subjektams, kurie nėra susiję su Direktyvos reguliuojama sritimi“, – sako V. Janulevičius.

LPK ragina nepriimti siūlomo DK keitimo, ir siūlo laikytis dabar galiojančio reglamentavimo, o dėl proporcingo Direktyvos įgyvendinimo konsultuotis su Europos Komisija.

Išsamiau apie situaciją: https://www.lpk.lt/del-svarstomu-darbo-kodekso-pataisu-kils-islikimo-smulkiosioms-rangos-imonems-klausimas-ir-dides-statybu-kainos/

FACEBOOK

Artimiausi renginiai