Tuo metu, kai visos Europos valstybių vadovai sprendžia dilemas, kaip išjudinti finansinius srautus gelbėjant šalių ekonomikas nuo dėl COVID-19 paskelbto karantino pasekmių ir svarsto, kokiais būdais į ekonomiką įlieti daugiau lėšų, „Rail Baltica“ projekte, kuris generuoja trijų Baltijos valstybių masteliais milžiniškas lėšas, ieškoma naujų valdymo formų bei atliekamos papildomos analizės.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) su nerimu stebi trijų Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir susisiekimo ministrų susitikimus bei galimus „Rail Baltica“ valdymo modelio pokyčius, kurie, LPK įsitikinimu, kelia pavojų ne tik projekto įgyvendinimo terminams, bet ir visų trijų valstybių nacionaliniams verslo ir saugumo interesams.

Svarbu pažymėti, kad šiuo metu trys Baltijos valstybės skirtingai pažengusios vystant „Rail Baltica“ projektą ir valdymo modelio pokyčiai apsunkintų sprendimų priėmimą. Iki šiol toliausiai pažengusi Lietuvos pusė jau ruošiasi skelbti rangos konkursus geležinkelio ir infrastruktūros darbams nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos.

Šiuo metu, atsižvelgiant į dėl COVID-19 kilusią ekonomikos krizę, visų valstybių ekonomikai labai svarbūs tokie projektai, galintys įlieti reikšmingus pinigų srautus į šalių ekonominį gyvenimą ir padėti lengviau įveikti krizės pasekmes.

Lietuvos atveju  pokyčiai reikštų atidėtas beveik pusės milijardo dydžio investicijas.

Nors „Rail Baltica“ projektas svarbus visos ES mastu ir didžiąja dalimi finansuojamas būtent ES Sanglaudos fondo lėšomis, vis tik reikia nepamiršti, jog reikšminga projekto sąnaudų suma padengiama ir iš projekte dalyvaujančių valstybių biudžetų.

„Rail Baltica“ projekte Lietuvos finansinis indėlis yra didžiausias, tad natūralu, jog valstybė siekia, o mes, kaip skėtinė Lietuvos verslo organizacija, palaikome siekį, kuo didesnę dalį šių lėšų skirti šalies įmonėms taip atstovaujant valstybės nacionaliniams interesams.

Įmonė „RB Rail AS“ jau dabar vykdo sustambintus pirkimus, kurie yra orientuoti į didžiųjų ES valstybių narių tiekėjus ir iki šiol įmonės „RB Rail AS“ vykdytų pirkimų Lietuvos tiekėjai nėra laimėję. Tikėtina, kad valdymą sukoncentravus „RB Rail AS“ rankose, Lietuvos tiekėjams būtų reikšmingai apsunkinta galimybė dalyvauti su projektu „Rail Baltica“ susijusiuose pirkimuose, dėl to būtų prarastos netiesioginės ES paramos naudos, kaip darbo vietų kūrimas ir kt.

Taip pat reikia nepamiršti, kad geležinkeliai yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti infrastruktūra, kuri išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Valstybė savo išimtinę nuosavybės teisę įgyvendina per valstybei priklausančias įmones, kurioms perduoda tokią strateginę infrastruktūrą valdyti. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios infrastruktūros perdavimas įmonei, kurioje valstybė neturėtų visapusiškos kontrolės, prieštarautų doktrininėms nuostatoms bei reikalautų esminių teisės aktų pakeitimo.

LPK įsitikinusi, kad vykdant tokius projektus būtina atsižvelgti į valstybių nacionalinius interesus. Šis projektas – didžiulės išlaidos kiekvienai jame dalyvaujančiai valstybei. Tad reikia stengtis, kad jis teiktų naudą ne tik ateityje, kai bus baigtas, bet būtų panaudotas nacionalinio verslo skatinimui jo vykdymo metu. Ypač dabar, kai kalbama apie reikšmingą nacionalinio biudžeto susitraukimą, nedarbo augimą dėl COVID-19 pandemijos.

Ričardas Sartatavičius yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK