Lietuvos pramonininų konfederacijos surengtame vebinare apie vandenilio panaudojimo potencialą buvo skirtas klausimams, kaip vandenilio technologijos iš esmės transformuos mūsų energetiką ir padės žalinti pramonę bei transportą. ES vandenilio strategija numato iki 2050 m. integruoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorių. ES siekia vandenilio dalį Europos Sąjungos energijos struktūroje nuo 2 proc.  iki 13-14 proc. (2050 m.).

Perteklinės atsinaujinančios elektros energijos balansavimo ir saugojimo problemą sprendžiantis vandenilis, planuojama, taps pagrindine tvarios energijos rūšimi, pasauliui vis labiau pereinant prie atsinaujinančios energetikos. Taip siekiama mažinti klimato kaitos poveikį aplinkai, kaip tai numatyta pernai patvirtintose Europos Žaliojo kurso ir Vandenilio strategijose.

Pasak vebinaro pranešėjų, sprendžiant perteklinės atsinaujinančios elektros energijos balansavimo ir saugojimo problemas prasidėjo trečioji vandenilio panaudojimo revoliucija. Šiuo metu didžiausi iššūkiai yra susiję su vandenilio saugojimo klausimais.

„Lietuvai atsiveria neribotos galimybės transformuoti savo pramonę, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai nauja eksporto kryptis, kurios galimybėmis turime pasinaudoti. Kai kurių ES valstybių vandenilio strategijose nurodoma, kad per ateinančius dešimt metų vandenilio poreikis jose bus didesnis už pasiūlą (viena pirmųjų – Vokietija). Todėl bus aktualu vandenilį pirkti ir transportuotis iš Baltijos šalių, kurios matomos kaip potencialios vandenilio gamintojos dėl gerų galimybių plėsti atsinaujinančią energetiką, pavyzdžiui, vėjo parkus Baltijos jūroje“,- vebinare kalbėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

 Iš perteklinės atsinaujinančios saulės ir vėjo elektros energijos bei vandens gaminamos vandenilio dujos bus tiekiamos į dujų perdavimo sistemą. Dujų tinkluose vandenilis bus saugomas arba transportuojamas klientams, kurie vandenilio dujas naudos pramonės procesuose, sausumos, vandens ar oro transporte, taip pat galės vėl pasigaminti elektros ar šilumos energiją.

Pasak LPK prezidento, dujų tinklo infrastruktūrą galime naudoti vandenilio perdavimui. Vandenilis lengvai transportuojamas ir gali būti perduodamas dideliais atstumais.  Turime turėti kompleksinį požiūrį – Jūrinio vėjo plėtra turi vystytis kartu su vandenilio gamybą, nes tai užtikrins sparčią ir pigią žaliojo vandenilio gamybą. Jo nuomone, vandenilis gali tapti nebrangiu kuru. Dabar žaliojo vandenilio (iš AI)kaina yra 4-4,5 eurų/kg, žydrojo –  2,5 eurų/kg. Konkurencinga kaina būtų 0,9 euro /kg. Investavus į vandenilio gamybą šią optimalią palankią vandenilio kainą galėtume pasiekti 7-10 m. bėgyje.

Siekiant užtikrinti spartų Lietuvos ūkio perėjimą prie atsinaujinančios energetikos ir žaliosios transformacijos skirtinguose šalies ekonomikos sektoriuose, Energetikos ministerijos iniciatyva pradedama rengti nacionalinė naujosios atsinaujinančios energijos rūšies – vandenilio (H2) panaudojimo ir plėtros studija. Numatyta, kad rengiant Lietuvos vandenilio plėtros gaires ir vystymo planą, bus modeliuojamas detalus vandenilio poreikis ir pasiūla ne tik energetikos, bet ir transporto bei gamybos sektoriuose. Rengiant gaires bus glaudžiai bendradarbiaujama su institucijomis ir vandenilio platformos dalyviais, sutelkiant skirtingų sektorių kompetencijas.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai