Aplinkos ministerija parengė ir su Europos Komisija suderino finansavimo tvarką, pagal kurią įmonėms, investuojančioms į energetinę konversiją, bus teikiama parama. Europos Komisija trečiadienį patvirtino 90 mln. eurų vertės Lietuvos finansinį modelį, skirtą remti įvairių sektorių įmones, mažinančias iškastinio kuro vartojimą.

Schema patvirtinta pagal 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos priemonių ekonomikai remti sistemą, kuri leidžia valstybėms narėms pasinaudoti lankstesnėmis valstybės pagalbos taisyklėmis ir paremti ekonomikos sektorius, nukentėjusius dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

„Siekiame sumažinti įmonių patiriamą naštą dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų. Laiku priimti sprendimai atsisakyti iškastinio kuro ten, kur tai įmanoma, padidins įmonių atsparumą aukštoms, nestabilioms gamtinių dujų bei elektros kainoms“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kvietimą paraiškų teikimui Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs nuo rugsėjo 2 d. (penktadienio) 8 val. iki spalio 14 d. 16 val. Sprendimai dėl konkretaus finansavimo skyrimo įmonėms bus priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pagalba bus teikiama subsidijų  forma įmonėms, nukentėjusioms nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kurios investuos į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais arba mažinančias iškastinio kuro vartojimą.

Tinkamos finansuoti išlaidos yra iškastinio kuro katilų keitimas į šilumos siurblius (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo, oras–oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius (išskyrus vėjo ir saulės elektrinių įrengimą elektros gamybai).

Paramą bus galima gauti iškastinį kurą, naudojamą gamybos procese, pakeitus AEI ar elektra, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengus biogranules naudojančių degiklių ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius.

Taip pat numatyta kompensuoti biokuro kogeneracinių įrenginių įrengimą, elektros generatorių, naudojančių karštą vandenį arba biomasę įrengimas modernizuojant esamus katilus įmonėse ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Taip pat šilumos saugyklų, skirtų vandens saugojimui ir šilumos akumuliavimui, įrengimą, kitos technologinės, programinės įrangos ir įrenginių įsigijimą, susijusį su iškastinio kuro naudojimo pakeitimu ar mažinimu mažiausiai 20 proc.

(Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija)

arinkeviciute