LPK vadovybės susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministre: ateities vizija sutampa, tačiau kritinėje situacijoje reikia greitų atsakymų
Trečiadienį nuotoliniame susitikime su naująja Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite bei jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, mechanizmus, prieigos prie finansų, pramonės transformacijos ir Žaliojo kurso bei kitus klausimus.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, galima pasidžiaugti, naujosios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės iniciatyvumu įgyvendinti seniai reikalingus pokyčius bei tuo, jog svarbiausiais klausimais ateities vizijos iš esmės sutampa. Tačiau pažymi, kad ekonominės šalies raidos kelias priklausys ir nuo to, kaip bendromis jėgomis bus padėta išsaugoti konkurencingumą šiuo pandeminiu laikotarpiu – ir ypač pramonę, kuri dabar „stumia“ šalies ekonomiką.
„Susitikime aptarėme pramonės skaitmeninimo klausimus, pristatėme pramonininkų konfederacijos aktyvų dalyvavimą skaitmeninių inovacijų centrų vystyme bei tai, kad šiuo metu vyksta aktyvus bendradarbiavimas šiais klausimai su Europos Komisija, ypač smart energy ir smart health srityse“, – sakė LPK prezidentas.
Susitikime taip pat aptartos Lietuvos įmonių galimybės plėsti savo veiklą. LPK atstovai prašė užtikrinti sąlygas, kurios nediskriminuotų vietos investuotojų ir mažintų jiems biurokratinę naštą ne mažiau nei siekiant pritraukti užsienio investuotojus.
„Užsienio investuotojams visas duris Lietuvoje atidaro ir gelbsti „Investuok Lietuvoje“. Lietuvos įmonės tokios paramos negauna. Suprantame, kad pats mechanizmas turi veikti taip, kad niekam nieko nereiktų vedžioti už rankos, bet kol kas tai tik siekiamybė“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Ministrės komanda ir LPK vadovybė išreiškė bendrą nuomonę dėl 0 proc. tarifo taikymo reinvestuojamam pelnui – tai yra siekiamybė, kuri paskatintų įmones investuoti į atsinaujinimą ir transformuotis iš esmės, be to, valstybė sutaupytų lėšas, kurias šiuo metu skiria pelno mokesčio administravimui.
Susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui, kurie prisidėtų stiprinant pramonės ir verslo ekosistemas, pasitarnautų pramonės konkurencingumo labui ir visos šalies ekonomikos stiprinimui ir augimui.
Tarp pasiūlymų – kvietimas užtikrinti ir plėsti nacionalinės platformos „Pramonė 4.0“ veiklą, siūlymas didinti valstybės institucijų ir organizacijų dalyvavimą šios platformos veikloje bei padėti Lietuvos pramonės įmonėms pasirengti Pramonė 4.0 iššūkiams, stiprinti tiesiogines investicijas įmonių technologiniam pasirengimui, tam naudojant Europos atsigavimo ir 2021-2027 m. ES investicijų fondų lėšas. Taip pat prašymas parengti ir įveiklinti politikos formavimo priemones, kurios padėtų padidinti išteklių panaudojimo našumą ir padėti pereiti prie žiedinės ekonomikos principų taikymo pramonėje.
Taip pat siūloma sisteminių paskatų pagalba siekti inovatyvių įmonių skaičių padidinti iki 53 proc. (nuo visų veikiančių įmonių skaičiaus), siekti geriau panaudoti viešojo sektoriaus potencialą inovacijoms šalyje skatinti, skatinti inovacijų paklausą, plėtojant žaliuosius, reikminius, ikiprekybinius ir inovatyvius pirkimus, plėtoti pramonės transformaciją regionuose ir užtikrinti regionų konkurencingumo didinimą, plėsti paslaugų bei procedūrų skaitmenizavimą, įtraukiant naujas viešojo administravimo bei privataus sektoriaus sritis, skatinti finansų sektoriaus inovatyvių paslaugų teikimą.
LPK siūlo įpareigoti registrų tvarkytojus viešinti informaciją apie atvirus registrų duomenis, didinti valstybės registrų duomenų prieinamumą bei atvirų duomenų naudojimo skaidrumą, užtikrinti, kad valstybės resursai nebūtų švaistomi valstybei tiesiogiai arba netiesiogiai (veikiant per savo kontroliuojamas įmones) investuojant į rinkas, kuriose veikia konkurencija. LPK pasisako už tai, kad valstybė ūkinėje veikloje dalyvautų tik tais atvejais, kai egzistuoja rinkos nepakankamumo situacija, o valstybės veikimas atitinkamoje situacijoje turi būti proporcingas, t. y. pasirenkant mažiausiai konkurenciją iškraipantį būdą.
Siūloma suvienodinti valstybei ir privatiems subjektams veiklos sąlygas (infrastruktūros plėtros „apmokestinimas“, nekilnojamojo turto mokestis, VĮ Registrų centras paslaugų apmokėjimas, ataskaitų skaitmeninis teikimas), užtikrinti valstybės paslaugų ir procedūrų skaitmenizavimo plėtrą, įtraukiant naujas viešojo administravimo ir privataus sektoriaus sritis, didinti valstybės duomenų registrų duomenų prieinamumą verslui ir atvirų duomenų naudojimo skaidrumą, tobulinti viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimą.
Su visais pasiūlymais galite susipažinti ČIA.
