LPK ekspertų komentaras dėl Vyriausybės inicijuojamų reformų
Lietuvos pramoninkų konfederacija palankiai vertina didesnę dalį priemonių numatytų šiandien pristatytame Vyriausybės reformų plane, kurios tikimės prisidės prie šalies ūkio konkurencingumo didinimo, verslo aplinkos gerinimo ir socialinės atskirties mažinimo. Nors, kai kurios priemonės nėra iki galo aiškios ir sukonkretintos, tačiau siekiami tikslai mus džiugina, nes iš esmės jomis įgyvendinami eilę metų LPK teiktus siūlymus.
Palaikome taip ilgai lauktą Vyriausybės apsisprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“. Tai žingsnis, mažinantis darbo jėgos apmokestinimą, kuris neišvengiamas, siekiant didinti šalies konkurencingumą. Tai paskatins aukštos kvalifikacijos bei aukštą pridėtinę vertę kuriančių talentų pritraukimą į šalį. Visgi rezervuotai vertiname progresinius Sodros tarifus virš Sodros „lubų“, kadangi tai ribotų maksimaliai siekti prieš tai minėto tikslo.
Sodros tarifas mažinimas 2 proc. – tai dar vienas sveikintinas sprendimas, mažinantis darbo jėgos ampokestinimą, kuris padės sumažinti darbo mokesčių pleištą Lietuvoje. Šiuo metu Lietuva yra 19 tarp ES šalių pagal darbo mokesčių naštą. 2018 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą, taip pat kitų ekspertų rekomendacijose nuolat pažymima, kad šalyje darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis. Tarptautinės tendencijos rodo, kad išsivysčiusios šalys viena po kitos apsisprendžia mažinti darbo jėgos apmokestinimą (EBPO, 2017), tad tokius sprendimus būtina priimti ir Lietuvoje.
Teigiamai vertiname siekį toliau nuosekliai didinti NPD bei išplėsti jo taikymą iki 2,5 VDU, kad naudą pajustų didesnė dalis Lietuvos gyventojų ir didesne apimtimi.
Tikimės, kad šiame Vyriausybės pristatytame reformų plane darbo jėgos apmokestinimo mažinimo priemonės bus tik pradžia tolimesniam darbo jėgos apmokestinimo mažinimui ateityje.
Šešėlinės ekonomikos mažinimas
Teigiamai vertiname, kad siekiant mažinti nelegalaus darbo mastą, pasitelkiama paskata gyventojams susigrąžinti dalį sumokėto GPM už namų ūkyje suteikiamas paslaugas. Siūlome apsvarstyti galimybę analogiškas paskatas įteisinti ir įmonėms, kai būtų leidžiama įmonėms įtraukti įsigytas prekes ir paslaugas į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną.
Pritariame iniciatyvai praplėsti veiklų, kurioms taikytinas atvirkštinis PVM, sąrašą. Siūlome į šį sąrašą įtraukti taip pat ir grūdinių kultūrų prekių grupę.
Manome, kad naudos atneš ir pasiūlymas apjungti darbuotojo bei darbdavio įmokas Sodrai. Nors dėl to nepasikeis nei mokesčių dydis, nei gyventoų perkamoji galia, visgi istema taps aiškesnė ir tai turės poveikį piliečių suvokimui apie realiai jų sumokamus mokesčius, skatins dirbti legaliai, reikalauti kokybiškų viešųjų paslaugų bei mažins susipirešinimą su darbdaviais.
Teigiamai vertiname tai, kad socialinių išmokų mokėjimas įsidarbinus bus pratęsiamas iki 12 mėnesių, t. y. kad bedarbiai bus skatinami grįžti į darbo rinką. Mažinti nedarbo spąstus taip pat siūlome nemažinant išmokų buvusiems statutiniams darbuotojams, apsisprendusiems grįžti į darbo rinką.
Pensijų sistemos reforma bandoma spręsti esmines problemas, sudarant ekonomines paskatas tiek gyventojams, tiek darbdaviams, taikant įvairias pasirinkimo alternatyvas bei užtikrinant didžiausią naudą kaupiančiajam dėl beveik perpus sumažėsiančių pensijų fondų įkainių.
Nors nėra detalizuota, kokios bus sukurtos finansinės paskatos inovacijoms, dedame viltis, kad jos bus reikšmingos ir sukurs proveržį.
Švietimo sistemos reforma
„2019 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai. Atskiri mokomieji dalykai bus labiau integruoti, orientuoti į ateities kompetencijas, pritaikyti šiuolaikinei technologinei aplinkai.” – tai vienas svarbiausių darbų, kuriam ankščiau nebuvo skiriamas dėmesys. Apie šį pokytį verslo bendruomenė kalba nuolat, jeigu tikrai šiam ambicingam darbui pagaliau bus ryžtasi – bus didelė pažanga rengiant žmones ateis iššūkiams.
Toliau tęsiama mokytojų rengimo sistemos pertvarka – tikrai pozityvus pokytis. Svarbu, kad būtų spartesnis atliekamų darbų tempas.
Mokytojų ir dėstytojų atlyginimo didinimas – tai labai pribrendęs klausimas, kuriam Vyriausybė turi rodyti nuolatinį dėmesį. Ir tikrai galima pagirti Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri jau antrus metus iš eilės planuoja didinti finansavimą numatytą atlyginimams – tik konkurencingas atlyginimas leis pritraukti į švietimo sistemą daugiau jaunų specialistų.
Tikimės, kad Vyriausybės teikiamiems siūlymams, kurie gerina šalies konkurencingumą bus pritarta ir Seime.
