LPK diskusijoje „Future Work & Education“: dialogas ir tarpusavio pasitikėjimas yra labai ryškūs organizacinės kultūros aspektai
Įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) diskusijų popietė „Future Work & Education“, rengta LPK kartu su partneriais vykdomo projekto „Future work“ rėmuose. Renginio metu daug dėmesio skirta „deramo darbo“ (angl. Decent work) sąvokai, jos apibrėžimui ir dialogui, ar Lietuvoje darbo santykiai jau yra pasiekę „deramą darbą“. Renginio dalyviai sutarė, kad dar yra vietos diegti darbo vietos inovacijas, gerinti darbo sąlygas, kai naudos gauna abi pusės – tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, tačiau „deramo darbo“ pagrindas yra tarpusavio pasitikėjimas, abipusė pagarba.
„Nėra galutinio etapo, kai deramas darbas jau pasiektas – visos pusės darbo santykiuose turi dėti pastangas, kad gerėtų darbo sąlygos, neliktų diskriminacijos, didėtų įtraukumas, darbuotojų sauga sveikata pasiektų aukščiausius standartus, būtų sukurtas darbo/asmeninio gyvenimo balansas, darbuotojai būtų įgalinti“, – renginyje kalbėjo LPK vyr. ekspertė Eigilė Čygaitės-Elzbergienė.
Pasak jos, negalima teigti, kad visose darbovietėse Lietuvoje, bet didžioji dauguma užtikrina tas pamatines darbo sąlygas, teisingą atlygį, nediskriminavimą – tam turime ir įstatyminę bazę. Bet kuo toliau, tuo labiau patys darbuotojai nori daugiau darbo vietos inovacijų (kas yra deramo darbo dalis) – tai darbuotojų įgalinimo, lanksčių darbo sąlygų, skaidrumo, lyderių, kurie panaudoja darbuotojų potencialą. Yra tikrai daug atvejų, kai darbdaviai supranta tokių darbo vietos inovacijų naudą, mato didėjantį darbo našumą, tokios darbovietės tampa konkurencingos ir pritraukia darbuotojus. Tai abipusis procesas.
Diskusijoje, skirtoje Ateities mokymosi transformacijai, kalbėjęs LPK Generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžė, kad dėl sparčiai besikeičiančių technologijų ir procesų iki 2024 m. apie 40 proc. visų darbuotojų pasaulyje reikės maždaug pusmečio trukmės perkvalifikavimo arba kvalifikacijos kėlimo kursų. Tai reiškia, kad darbuotojai turi tobulėti nuolatos. Reikalingos ne tik profesinės, operacinės žinios, tačiau ir bendrieji gebėjimai, aukštas emocinis intelektas. Mokymasis darbo vietoje šiandien labai svarbus, tačiau turi būti tikslingas, kokybiškas, orientuotas į individualius poreikius.
„Sutinkame, reikia tarpdiscipliniškų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau šiandien ir ateityje reikės kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti automatizuotais naujais įrengimais, robotais pramonės įmonėse. Todėl turime stiprinti profesinį rengimą, kad ateityje jis būtų stiprus ir konkurencingas. Šioje vietoje būtinas valstybės ir verslo bendradarbiavimas, kadangi jau šiandien profesionalūs specialistai yra labai brangūs darbuotojai. Jau šiandien susiduriame su situacija, kai profesinėse mokyklose yra naujausi įrengimai, tačiau mokytojai neturi reikiamų įgūdžių mokyti dirbti naujais įrenginiais. Verslui galėtų būti siūlomos pridėtinės vertės schemos – pavyzdžiui, padedant specialistams, mokytojams pasiekti tam tikrą kvalifikaciją ir tuomet užtikrinant, kad reikalingi specialistai bus ruošiami dirbti min. tris metus prie iniciatyvos prisidėjusiame versle“, – sakė R.Sartatavičius.
EBPO 2021 m. paskelbė Įgūdžių strategiją, kurios rengime aktyviai dalyvavo ir LPK. Joje išskirtos pagrindinės prioritetinės sritys: 1) jaunų žmonių įgūdžiai; 2) suaugusiųjų mokymasis; 3) įgūdžių panaudojimas ir 4) įgūdžių politikos valdymas. Tad darbuotojų mokymasis yra vienas iš strategijoje įvardintų prioritetų.
Renginyje savo įmonėse įdiegtomis gerosiomis praktikomis dalijosi LPK nariai – UAB „SDG“, cargoGO, AB „Lietuvos geležinkeliai“:
- SDG patirtis, įtraukiant į įmonės veiklas vyresnius žmones. Turime pripažinti, kad Lietuvoje turime problemą su vyresnių žmonių įdarbinimu, jie sunkiau keičia karjerą, netekę darbo ilgiau jo ieško. Tačiau SDG įmonė taiko mentorystės modelį, kai atėjusiam naujam darbuotojui yra priskiriamas mentorius. Vyresni darbuotojai jaučiasi naudingi, įtraukti, taip pat į įmonę atėję darbuotojai žino, kur kreiptis. Užtikrinamas „organizacinės atminties“ perdavimas.
- Lietuvos geležinkeliai – tai pavyzdys, kaip yra įgyvendinami dalykai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi. Ilgametes tradicijas (ne būtinai geras) turinti milžiniška organizacija visiškai transformuojasi iš „Command and Control“ į įmonę, kuri turi stiprias vertybes, darbuotojų įgalinimu paremtą organizacinę kultūrą, kur iš nuobaudų sistemos pereinama į sistematinę paiešką „kur nesuveikė procesai“.
Renginio turinio partneriai – Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Projektą finansuoja EEA Norway Grants 2014-2021 Social Dialogue Decent Work programa.
