Konkurencingas uostas, skaitmeninė rinka, tranzitas – ypač svarbūs augančiai ekonomikai

Su susisiekimo ministru Roku Masiuliu susitikę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai – prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Erlandas Mikėnas, vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė – aptarė tranzito per Lietuvą, skaitmeninės rinkos vystymo, uosto plėtros ir kitus klausimus.

„Krovos darbai, infrastruktūra ir jos integralumas bei visa susiekimo sistema turi būti susietos – tik taip valstybė gaus maksimalią grąžą. Uostas, geležinkeliai ir keliai mūsų valstybėje yra tranzitinis kaklas, ši bendra infrastruktūros sistema atneša lėšas visam biudžetui, todėl būtinos valstybinės priemonės tranzitui skatinti“, – sakė R. Dargis.

Pasak LPK prezidento, labai apmaudu, kad kelių fondas labai dažnai „skriaudžiamas“: nors jį sudaro visų mokesčių mokėtojų lėšos, tačiau dažnai Vyriausybė kylančias problemas bando išspręsti kelių sąskaita.

„Visi matome, kaip per pastaruosius keletą metų verslas, dalyvaudamas konkurencinėje kovoje, vis didesnį dėmesį skiria efektyvumo klausimams, daugėja ir naujų technologinių sprendimų, kurie keičia tiek pačius laivus, tiek jų tūrio didinimo galimybes. Su šiais pokyčiais turi suspėti ne tik laivų statytojai, bet ir uostai. Jei norime, kad Klaipėdos uostas išliktų aršioje konkurencinėje aplinkoje, svarbu greitai reaguoti į pokyčius ir pritaikyti uostą bei jo infrastruktūrą. Klaipėdos uostui atsivertų dar didesnės galimybės, jeigu kartu su Vyriausybe ir savivaldybe būtų rasti sprendimai, užtikrinantys didesnes uosto plėtros galimybes, sutariant dėl uosto plėtros perspektyvų ir priimant sprendimus dėl išorinio uosto prie giliavandenių krantinių“, – teigė LPK prezidentas.

Per pastaruosius keletą metų verslas, dalyvaudamas konkurencinėje kovoje, vis didesnį dėmesį skiria efektyvumo klausimams, daugėja ir naujų technologinių sprendimų, kurie keičia tiek pačius laivus, tiek jų tūrio didinimo galimybes.

LPK viceprezidentas E. Mikėnas ministrui išsakė vežėjų problemas, susijusias su sumenkusiais pervežimo srautais į Rytus ir didėjančiomis protekcionizmo jėgomis Vakarų Europoje: „Lietuvos įmonės prarado užsakymų srautus Rusijoje, todėl įmonės išgyvena sudėtingus laikus. . Vakarų šalys įsivedinėja savo vidaus taisykles ir įstatymus, susijusius su nakvynių, dienpinigių ir kt. reikalavimai, kas mažina Lietuvos vežėjų konkurencingumą“.

Kalbėdami apie skaitmeninės rinkos vystymą, pramonininkų atstovai pabrėžė, kad tokia rinka atvertų naujas galimybes skatinti ekonomikos augimą, naudojantis e. paslaugomis. Bankai yra suinteresuoti tokios infrastruktūros tobulinimu, todėl daug investuoja ir siekia, kad kuo daugiau viešojo bei privataus sektoriaus paslaugų būtų skaitmenizuota.

„Siekiant šio tikslo, būtina užtikrinti sparčią, pigią ir kokybišką prieigą prie viešosios informacijos, tobulinant duomenų bazių prieinamumą ir garantuojant asmens duomenų apsaugą bei kibernetinį saugumą. Užtikrinant tokių planų įgyvendinimą vertėtų turėti vieną, atsakingą instituciją, kurioje būtų sukoncentruota reguliacinės politikos formavimas, įgyvendinimas bei priežiūra. Labai svarbu operatyviai įgyvendinti siūlomus pakeitimus ir sudaryti Lietuvoje veikiantiems bankams analogiškas kaip ir Europos Sąjungoje konkurencijos sąlygas. Šiai iniciatyvai yra būtinas politikų palaikymas“, – sakė R. Dargis.

Didžioji dalis LPK teiktų pasiūlymų įtraukti į septynioliktosios Vyriausybės programą. Dalis transporto sektoriui svarbių sričių ir darbų programoje  liko nepaminėti.  Todėl LPK  siūlo į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Susisiekimo ministerijos metinius planus įtraukti šiuos darbus:

1. Priskirti transporto sektorių prie prioritetinių ūkio šakų. 2015 m. transporto ir logistikos sektoriaus dalis šalies BVP sudarė 11,7 proc. Iš jų net 6 proc. sukūrė privačios kelių transporto įmonės, todėl kelių transporto sektorius turi būti vertinamas kaip  strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius.
2. Skatinti tranzitą, atveriant trečiųjų šalių transporto paslaugų ir investicijų rinkas, transporto klausimą įtraukiant į visas tarptautinio bendradarbiavimo ir prekybos derybas. Vykdyti kryptingą valstybės politiką tranzitiniams krovinių srautams per Lietuvą padidinti, pritraukiant ES, NVS bei Azijos šalių krovinius.
3. Aktyviai ginti Lietuvos vežėjų interesus, derantis su trečiosiomis šalimis. Užtikrinti, kad ES viduje nebūtų įvestos protekcionistinės priemonės, kurios sukeltų grėsmę laisvam transporto paslaugų teikimui ES vidaus rinkoje. Užtikrinti tinkamą užsienio vežėjų trečiųjų šalių leidimų kontrolę, vykstant per Lietuvą.
4. Skatinti daugiarūšio vežimo logistikos grandinių veiklos optimizavimą, įskaitant platesnį efektyviau išteklius naudojančio transporto rūšių naudojimą, diegiant naujas pažangias technologijas, vystant efektyvius ekologiškus krovinių vežimo koridorius.
5. Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, vietoj šiuo metu numatytų 65 proc. Ženkliai sumažėjęs tiek biudžetinis, tiek ES fondų lėšų finansavimas daro žalą Lietuvos kelių tinklui ir visos šalies ekonomikai dėl mažesnio įmonių konkurencingumo logistikos srityje.
6. Pertvarkyti viešųjų paslaugų ir reguliuojamų sričių veikimą taip, kad Lietuvos vežėjams būtų sudarytos palankios sąlygos išlikti konkurencingiems kitų šalių vežėjų atžvilgiu.
7. Parengti ir įgyvendinti vidutinės trukmės bei ilgalaikę integruotą transporto sektoriaus infrastruktūros bei logistikos objektų plėtros programą, remiantis atskirų transporto rūšių planuojamų paslaugų apimtimis.
8. Užtikrinti Viešųjų logistikos centrų (VLC) steigimą, kurie yra ypač aktualūs logistikos sektoriuje dirbančioms įmonėms. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pastatyti Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai negalės funkcionuoti pilnu planuotu pajėgumu, jeigu šalia nebus suformuotos logistikos struktūros. VLC galėtų generuoti papildomus krovinių srautus, kurie leistų padidinti intermodalinių terminalų apkrovimą, sumažintų kaštus ir padidintų veiklos efektyvumą.
9. Atnaujinti LR Kelių transporto kodeksą, kad šis atitiktų nūdienos situaciją ir technologinę pažangą logistikos srityje.
10. Inicijuoti Kelių transporto kodekso pakeitimus ir panaikinti baudų taikymą krovos kompanijoms už krovinio viršsvorį, kai krovinys keliais gabenamas autotransporto priemone.
11. Užbaigti „Via Baltica“ automagistralės modernizavimo darbus, suvienodinant šios automobilių trasos parametrus su kaimyninėmis Lenkijos ir Latvijos valstybėmis, pirmiausia išvystant iki keturių eismo juostų (automagistralės parametrų) kelią Kaunas-Marijampolė ir rekonstruojant kitus trasos kelio ruožus ir tokiu būdu pagerinant šio kelio eismo saugos parametrus dvigubai.
12. Rekonstruoti kelią Vilnius-Kaunas iki automagistralės parametrų, įrengiant apjungiamuosius kelius ir skirtingo lygio sankryžas, sudarant sąlygas automobiliams pasiekti 130 km/h greitį.
13. Užtikrinti, kad rinkliavos už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra būtų pagrįstos faktinėmis sąnaudomis.
14. Skatinti krovininio ir keleivinio transporto vairuotojų profesionalumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Skirti reikiamą dėmesį vairuotojų profesiniam rengimui, apmokymui, kvalifikacijos kėlimui, taip pat šios profesijos populiarinimui. Sudaryti galimybę patikrinti darbuotojų darbo istoriją, siekiant, kad transporto sektoriuje dirbtų nepriekaištingos reputacijos specialistai, nes tik aukščiausios kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos darbuotojai užtikrins saugą keliuose ir tolesnį sektoriaus vystymąsi.

Siekiant subalansuoto uosto vystymo  ir augančio indėlio į šalies ekonomiką siūlome:

15. Siekti, kad išorinis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
16. Inicijuoti LR pajūrio juostos įstatymo, LR žemės įstatymo nuostatų pakeitimus ir tęsti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rengimo ir priėmimo procesą.
17. Užtikrinti Klaipėdos uosto prioritetinių projektų iki 2022 m. finansavimą ES lėšomis (uosto akvatorijos gilinimas iki -17,0 m., uosto vartų pertvarkymas rekonstruojant arba statant naujus hidrotechninius statinius Baltijos jūros akvatorijoje ir pietinių uosto vartų įrengimas hidrodinaminių procesų sureguliavimui Kuršių marių akvatorijoje). Siekti, kad visos institucijos, dalyvaujančios šių projektų dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese, visas procedūras vykdytų per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ir joms teiktų prioritetą.
18. Vykdyti Klaipėdos geležinkelių mazgo plėtrą, užtikrinant, kad geležinkelių infrastruktūra atitiktų augančius Klaipėdos uosto krovos pajėgumus.
19. Paskirti juridinį asmenį atsakingą už Šventosios jūrų uosto projekto įgyvendinimą ir turizmo infrastruktūros plėtrą, perduodant jam Šventosios jūrų uosto direkcijos savininko teises ir funkcijas. Užtikrinti Šventosios jūrų uosto infrastruktūros atstatymo finansavimą.
20. Siekiant užtikrinti tolygią Klaipėdos Jūrų uosto plėtrą ir vienodas (nediskriminacines) konkurencines sąlygas jo naudotojams, siūlome perduoti geležinkelio kelius uosto teritorijoje vienam savininkui (AB „Lietuvos geležinkeliai“ (nuosavybė apie 50 proc. geležinkelio kelių tinklo uoste) arba VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (nuosavybė apie 50 proc. geležinkelio kelių tinklo uoste), kuris būtų atsakingas už tinkamą geležinkelio infrastruktūros išlaikymą bei savalaikį vystymą visoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.