Įvyko 3-čioji pramonės politikos konferencija “Pramonės konkurencingumas: kaip reaguoti į inovacijų iššūkius?”
Birželio 15 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Darbdavių grupe bei partneriais surengė 3-čiąją pramonės politikos konferenciją “Pramonės konkurencingumas: kaip reaguoti į inovacijų iššūkius?”.
Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, pramonės politikai skirtose konferencijose siekiama atkreipti ES institucijų bei Lietuvos valdžios dėmesį į pramonės vaidmenį ir svarbą šalių ekonomikoms ir socialiniam augimui. Pramonė atlieka multiplikacinį vaidmenį kuriant darbo vietas, skatinant mokslo ir technikos pažangą, auginant eksportą. Europoje nuo pramonės tiesiogiai ir netiesioginiai priklauso 52 mln. darbo vietų, pramonės produkcija sudaro daugiau nei pusę viso eksporto. Tačiau pastarųjų dviejų dešimtmečių deindustrializacija lėmė tai, kad pramonė Europoje susitraukė ir pralaimi sparčiai besivystančioms šalims, kur pramonės lygiai viršija 29% BVP.
„Lietuvoje pramonės dalis BVP gerokai viršija ES vidurkį (20 proc. Lietuvoje, kai ES – 15 proc.) bei sudaro daugiau nei 80 proc. eksporto apimčių. Privalome pasinaudoti šiuo potencialu. Tik integravus pramonę į visas vykdomas politikas, tokias, kaip švietimo, aplinkos, mokslo, darbo santykių, inovacijų būtų galima teigti, kad egzistuoja politinis pagrindas pramonės augimui ir konkurencingumui, o tuo pagrindu galima galvoti apie ateities pramonę. Kad išlaikytume pramonę Europoje ir Lietuvoje, užtikrintume jos pažangą ir modernizavimą, privalome užtikrinti palankiausias sąlygas investicijoms, inovacijoms ir konkurencingumui. Nauja industrinė revoliucija prasidėjo. Kaip prognozuoja ekspertai, ji bus labai greita. Tokia greita, kaip greitai šiandien vystosi ir plėtojasi informacinės technologijos,“ – savo kalboje pažymėjo LPK prezidentas.
Kad išlaikytume pramonę Europoje ir Lietuvoje, užtikrintume jos pažangą ir modernizavimą, privalome užtikrinti palankiausias sąlygas investicijoms, inovacijoms ir konkurencingumui. Nauja industrinė revoliucija prasidėjo. Kaip prognozuoja ekspertai, ji bus labai greita. Tokia greita, kaip greitai šiandien vystosi ir plėtojasi informacinės technologijos.
Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad pramonė – ekonomikos pagrindas. Patirtis po praėjusios ekonomikos ir finansų krizės suteikė aiškių įrodymų, kad Europos šalys, turinčios tvirtą pramoninę bazę, atsilaikė geriau. Aršios pasaulinės konkurencijos sąlygomis, Europos pramonės atgimimas dėka investicijų, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų galėtų tapti augimo ir darbo vietų kūrimo varikliu, jeigu išsakytos mintys taptų konkrečiais darbais. Būtent inovacijos gali tapti stimulu Europos pramonei ir verslui mobilizuoti jėgas ir vesti ES ekonomiką augimo linkme. Tinkama reguliavimo aplinka integruojanti konkurencingumą visose politikos srityse visuose valdžios sluoksniuose, taip pat išbaigta vieninga rinka, geresnė prieiga prie finansų, konkurencingomis kainomis parduodamų energetikos produktų ir žaliavų, dinamiška ir atsakinga darbo rinka sukuria taip reikalingą ilgalaikį pagrindą verslui investuoti į inovacijas Europoje.
Europos Sąjunga siekia išlaikyti lyderio pozicijas, tačiau ES tarptautinėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) atotrūkis nuo JAV sudaro 100 milijardų eurų per metus. Būtina pasirinkti tinkamus įrankius ir šią tendenciją pakeisti, skatinant bendroves sutelkti Europos stipriąsias savybes ir pastūmėti ekonomiką augimo linkme ieškant atsako į kylančius iššūkius.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad šiandien turime kalbėti jau apie kitokią pramonę – apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. O šios tendencijos su savimi atsineša ir iššūkius:
- švietimo ir mokslo sistemai, kuri jau šiandien turi būti pritaikyta prie artėjančių galingų pramonės pokyčių. Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti tas technologijas. Skaitmeninis raštingumas tampa lemiamu;
- mokslo dalyvavimas produktų ir visokeriopame įmonių vystyme. Be mokslo ir verslo partnerystės šiuolaikinė pramonės pažanga tiesiog būtų neįmanoma, o svarbiausiu pažangos instrumentu jau tapo pramonės skaitmenizacija;
- iššūkis šiame kontekste, apie kurį jau šiandien intensyviai turėtų mąstyti politikai – ką turės daryti žmonės, kai pramoninei gamybai ir paslaugoms jų reikės vis mažiau ir mažiau. Technologijos neišvengiamai pakeis pasaulinę darbo rinką, o kai kurių profesijų išviso neliks. Darbo laiko pokyčiai taip pat neišvengiamai keisis.
Konferencijoje pažymėta, kad pagal „Inovacijų sąjungos“ rezultatų suvestinę Lietuva laikoma tik nuosaikia novatore – jos rezultatai daugeliu aspektų žemesni nei ES vidurkis, išskyrus žmogiškųjų išteklių ir finansavimo bei rėmimo rodiklius. Santykinai prasčiausi rodikliai – doktorantų iš ne ES valstybių dalis, su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio ir patentų paraiškos pagal patentinės kooperacijos sutartį. Rezultatai, aukštesni nei ES vidurkis, pasiekti šiose srityse: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičius.
Konferencijoje buvo pristatytas „ketvirtosios pramonės revoliucijos“ fenomenas – apie ją Lietuvoje dar niekas nekalbėjo. Taip vadinama Industry 4.0 – yra ketvirtosios pramonės revoliucijos strategija. Tai strategija, susijusi su totaline pramonės kompiuterizacija, kurios tikslas yra žymiai aukštesnis produktyvumo lygis ir didesnis įmonių konkurencingumas globalioje ekonomikoje. Esminis Industry 4.0 principas yra tas, kad apjungiant mechanizmus ir jų sistemas, yra sukuriami tokie “protingi” tinklai visoje vertės kūrimo grandinėje, kurie gali organizuoti, kontroliuoti savarankiškai veikiančius gamybos procesus. Technologinis pagrindas yra cyber-fizinės sistemos ir daiktų internetas. Kalba eina apie išmanią gamyklą (angl. smart factory), kuri jau tampa realybe Vokietijoje, kur Vyriausybė skiria didžiulį dėmesį Industry 4.0 strategijai.
Europos kompanijos jau praktikoje įgyvendina skaitmeninėmis technologijomis paremtą tiekimo, gamybos bei realizacijos grandinės valdymą, kurį organizuoja ir vykdo pačios skaitmeninės technologijos. Kalba eina apie išmaniąją gamyklą, kuri jau tampa realybe Vokietijoje, kur Vyriausybė skiria didžiulį dėmesį Industry 4.0 strategijai. Savo patirtį šioje srityje pristatė iš Vokietijos atvykę IBM Deutschland ir Würth kompanijų atstovai. Taip pat ši tema jau plačiai diskutuojama ES institucijose, todėl ir Europos Komisijos atstovai pateikė savo įžvalgas šia tema.
Konferencijoje taip pat dalyvavo aukšto lygio Europos Komisijos DG Grow ir DG Research and Innovation bei Lietuvos ministerijų atstovai, pramonės ir paslaugų įmonių vadovai, IBM Deutschland, Wurth įrankių gamintojų atstovus, taip pat gamybos skaitmenizaciją taikančią Bombardier North West Europe, bei Microsoft Lietuva, Copenhagen Business School, DG Growth ir DG Research and Innovation bei kitų kompanijų ir organizacijų atstovai, akademikai ir politikai.
