Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Vyriausybę, atkreipdama dėmesį į neeilinę situaciją žaliavų rinkoje. Kritinė situacija susidarė drastiškai brangstant pramonės komponentams ir statybos medžiagoms. Pagrindinė žaliavų kainų augimo priežastis yra atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos. Be to, dalis didžiųjų pasaulio ekonomikų (JAV, Kinija) aktyviai supirkinėja žaliavas, o tai dar labiau didina jų paklausą. Dalies žaliavų pristatymas vėluoja dėl įvairių trikdžių logistikos grandinėse.

„Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai didžiajai daliai atvejų beveik neįmanoma užbaigti jau sudarytų sutarčių. Be to, kyla didelis neapibrėžtumas, kaip dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose, nes kainų augimas nesistabilizuoja, o medžiagų tiekėjai ir gamintojai kainas nurodo vidutiniškai tik 14-ai dienų, o kartais – tik tos dienos kainą, tad užbaigus viešojo pirkimo procedūrą, rangovo pateiktas pasiūlymas jau nebeatitiktų rinkos situacijos“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Atsižvelgdama į susiklosčiusios situacijos rimtumą ir galimų padarinių mastą, LPK pažymi, kad esamas teisinis reguliavimas yra nepakankamas, tam reikalingi ryžtingi bei skubūs politiniai sprendimai:

  1. Kasmėnesinis viešųjų pirkimų sutartyse numatytų kainų indeksavimas, atsižvelgiant į realias rinkos kainas, kurias geriausiai indikuoja žaliavų biržos. Tokia praktika jau taikoma Skandinavijos šalyse, kadangi analogiška situacija yra susiklosčiusi visame pasaulyje ir šalys ieško išeičių. LR viešųjų pirkimų įstatymas numato kainų indeksavimo galimybę ir tuo tikslu leidžia keisti pirkimo sutartį neatliekant naujos pirkimo procedūros;
  2. Kreiptis į Europos Komisiją, prašant nustatyti kompensavimo mechanizmą ES finansuojamų objektų statybos pabrangimui kompensuoti, kad šie projektai galėtų būti užbaigti, kaip tai padarė Europos statybos pramonės federacija (FIEC). Ši problema aktuali ne tik privačiam sektoriui, tačiau ir kelia grėsmę visoms perkančiosioms organizacijoms bei valstybei. Rangovai nebegalėdami užbaigti statybų, be papildomo kompensavimo, bus priversti kelti bankroto bylas, prasidės teisminių ginčų ir nutraukiamų sutarčių banga. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turės daugybę neužbaigtų objektų, kuriuos reikės konservuoti arba kurių užbaigimui reikės ieškoti naujo rangovo ir mokėti už jo paslaugas naujomis (ženkliai didesnėmis) kainomis. Be to, kyla grėsmė, kad ES finansuojami projektai bus neužbaigti ir dėl to reikės grąžinti gautas ES lėšas;
  3. Inicijuoti CK 6.685 str. 2 d. nuostatos pakeitimus, kuria iškreipiama statybos rangos sutarties šalių pusiausvyra, dirbtinai ribojama rangovų konkurencija ir pažeidžiami lygiateisiškumo bei rungimosi principai. Šiuo metu CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo rangovui suteikiama teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 (penkiolika) procentų nuo sutarties kainos su PVM. Tokiu atveju sutarties kaina gali būti pakeista (padidinta) tik suma, kuri viršys 15 (penkiolika) procentų sutarties kainą su PVM.
  4. Laikina priemonė iš dalies galinti palengvinti įmonei situacija galėtų būti garantuojamos paskolos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Individualios garantijos įmonėms, jaučiančioms likvidumo trūkumą, galėtų būti išduodamos kurį laiką, kaip tai buvo taikoma 2020 m. nuo COVID nukentėjusioms įmonėms, kai paskolos galėjo būti skirtos apyvartinėms lėšoms veiklos palaikymui ar investicijų pabaigimui finansuoti.

LPK pabrėžia, kad šiuo metu nėra žinoma, kokia dalis Lietuvoje suvartojamų žaliavų yra importuojamos, bet, pavyzdžiui, Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų energijos produktų siekia net 75 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES. Lietuvos ekonomika yra maža ir atvira, todėl itin paveiki žaliavų kainų pokyčiams.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina net 172 proc. Tačiau situacija Lietuvos rinkoje dėl geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių yra dar blogesnė. Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, pastaruoju metu fiksuota ženkli žaliavų infliacija: metalas ir jo gaminiai (110 proc.), statybinė mediena (20 proc.) ir jos gaminiai (50 proc.), plastikas ir jo gaminiai (80 proc.), stiklas ir jo gaminiai (10 proc.), betonas ir jo gaminiai (10 proc.), bitumas (30 proc.) ir kt. Vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 metų lapkričio mėnesio sudaro 45 proc. Priklausomai nuo statomame objekte naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių, didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

16 Sep

Konferencija „Naujo...

  • Konferencija „Naujos verslo realijos sankcijų ir AML pasaulyje: ar tai svarbu tik finansų įstaigoms?“