Koks svarbus bendruomenės susitelkimas, partnerystė ir socialinis dialogas, drauge ieškant geriausių sprendimų tiek kritinėse situacijose, tiek valstybės pažangai reikalingiems pokyčiams – visiems darkart patvirtino šie iššūkių metai. Sulig pirmąja pandemijos banga, regis, nebuvo abejojančių, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks. Pagrindinis klausimas buvo – kiek? Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuva daug ką nustebino savo ekonomikos atsparumu pandemijai.

Tačiau ypatingą dėmesį žvelgiant į besibaigiančius 2020-uosius, norisi skirti bendrystei ir solidarumui– jų dėka į 2021 metus galime žengti brandesni ir dar atsparesni mūsų laukiantiems iššūkiams.

  • Ir verslas, ir gyventojai 2020-aisiais gyveno nerimu ir laukimu: dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių ir logistikos, dėl darbo vietų, o svarbiausia – dėl sveikatos ir ateities. Už konsoliduotas verslo suaukotas lėšas – virš 423 tūkst. eurų – pavasarį parūpinome medikų bendruomenei būtinų apsaugos priemonių siuntinį. Sprendžiant logistinius iššūkius paramos organizatoriams talkino nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir kitos įmonės. Socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms karantino laikotarpiu pagalbą organizavo asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ ir daugybė kitų asociacijų bei įmonių.

  • COVID-19 pandemija privertė tiek nacionalinės, tiek ES politikos formuotojus persvarstyti mūsų pramonės ir ekonomikos politiką – tai gali būti gera proga daugeliui šalių modernizuoti savo ekonomikas ir pasinaudoti Pramonės 4.0 teikiamomis galimybėmis. Tai šiemet nekart aptarėme su seseriškomis organizacijomis Europoje, taip pat „BusinessEurope“ ir „Business at OECD“, kurių nariai esame. Pavasarį Europos Komisija pristatė Pramonės strategiją – dokumentą, apibrėžiantį Europos pramonės sektoriaus viziją, svarbiausias plėtros kryptis ir galimybes spręsti pagrindinius numatomus iššūkius. Šis dokumentas yra itin reikšmingas Lietuvai, kuri yra pramoninė valstybė ir kurioje pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc. Išsamiai išanalizavę strategiją bendruomenėje, parengėme poziciją su vertinimais, pastabomis bei pasiūlymais.  Išsamiau čia.

  • Įsibėgėjus pirmajai COVID-19 bangai, verslą neramino tai, jog buvo delsiama supaprastinti ir „įjungti“ tiesioginių kompensacijų mechanizmus įmonėms, kurios dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams. Drauge su didžiausiomis skėtinėmis verslo organizacijomis aktyviai įsitraukėme į darbo grupės valstybės lygio ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui klausimais veiklą. Koordinuoti veiksmai prisidėjo prie to, kad antikrizinės priemonės būtų įveiklintos efektyviau. Sutelkėme maksimalias savo administracijos ir bendruomenės pastangas tam, kad kuo operatyviau pateiktume pasiūlymus konstruojamam pagalbos mechanizmui nuo pandemijos nukentėjusiam verslui. Sveikintiną žingsnį vieni pirmųjų Europoje žengė Lietuvoje veikiantys bankai, paskelbę vieningą moratoriumą dėl kredito įsipareigojimų atidėjimo juridiniams asmenims.

  • Prioritetą bendram darbui bei susitelkimui akcentavo ir LPK Suvažiavime absoliučia balsų dauguma š. m. birželį naujai išrinktas LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Labai noriu, kad per tuos ateinančius ketverius metus ugdytume savo ir savo asociacijų narių bendruomeniškumo svarbos suvokimą“, – susirinkusiems konfederacijos nariams sakė naujai išrinktas prezidentas.

  • Vasarą startavo drauge su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija bei Norvegijos profesinių sąjungų konfederacija ir Norvegijos įmonių konfederacija įgyvendinamas „SociaLTy“ projektas. Jo pagalba pasitelkdami gerąja partnerių iš Norvegijos patirtį sieksime gerinti socialinį dialogą Lietuvoje (išsamiau  čia).

  • Sutelktumas bei politinė valia labai svarbūs ir tam, kad užsibrėžti tikslai nekistų kiekvieną politinį ciklą. Todėl rudenį, pasitikdami Seimo rinkimus sukvietėme rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų lyderius diskusijai apie ekonomines ir socialines valstybės raidos kryptis. Forume „Lietuva po 2020 m. – kokie iššūkiai laukia ir kaip tam ruošiamės?“ bei pristatėme LPK pasiūlymus politinėms partijoms, kuriais akcentavome būtinybę didinti valstybės ekonominį stabilumą bei konkurencingumą. Išsamiau čia. O naujai formuojamai aštuonioliktosios Vyriausybės 2020-2024 metų programai kartu su Lietuvos Verslo Taryba (vienijančia didžiausias šalies verslo organizacijas – asociaciją „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederaciją, Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją) pateikėme pasiūlymus, kurie padėtų valstybei išlaikyti ekonomikos augimą, gerinti verslo sąlygas, didinti konkurencingumą bei formuoti palankią investicinę aplinką. Išsamiau čia.

  • Didžioji dalis verslo COVID-19 situacijoje suvokė, kokią pridėtinę vertę kuria skaitmenizavimas. Tai yra mūsų dar neišnaudotos galimybės. Metus drauge su svarbiausiais inovacijų ekosistemos dalyviais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Lietuvos inovacijų centru (LIC) pradėjome iniciatyvos „InterInoLT“ startu – siekdami stiprinti šalies pajėgumus, kad Lietuvos verslas būtų konkurencingesnis dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose. Šios iniciatyvos metu inovatyvios Lietuvos įmonės gauna tikslines konsultacijas, pagalbą susirandant tarptautinius partnerius, jungiantis į tarptautines vertės grandines, vystant naujus produktus ir pateikiant juos užsienio rinkoms (išsamiau čia). Vasarą dalyvavome Išmaniosios energetikos skaitmeninių inovacijų centro (Smart Energy DIH) Jungtinės veiklos sutarties pasirašyme, kuri numato centro plėtrą Baltijos jūros regione, pradedant nuo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, vėliau įtraukiant į tarpvalstybinį tinklą ir kitas Baltijos jūros regiono šalis. Išsamiau čia. Svarbus šių metų pasiekimas tai, jog daugiausia kompetencijos pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijančio konsorciumo iniciatyvą „EDIH4IAE.lt”, ekspertų komisija įvertinusi visus kandidatus, pripažino geriausia ir labiausiai atitinkančia Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams. Mūsų inicijuotą Europos skaitmeninių inovacijų centrą „EDIH4IAE.lt“ Europos Komisijai nominavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Metų pabaigoje drauge su 18 organizacijų bei Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ir Susisiekimo ministerijomis, pasirašėme susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo, o taip pat – su daugiau kaip dvidešimt įmonių, asociacijų ir kitų organizacijų pasirašėme jungtinės veiklos sutartį, susivienydami į Išmaniosios sveikatos skaitmeninių inovacijų centrą (angl. Smart Health DIH). Bendradarbiausime kurdami inovatyvius sprendimus sveikatos apsaugai ir tikimės, kad šie sprendimai padės užkirsti kelią ligoms ir teikti patvarią, prieinamą bei veiksmingą, į pacientą orientuotą priežiūrą, atitinkančią Europos piliečių poreikius.

  • Džiaugiamės, kad LPK bendruomenės gretos 2020-aisiais augo – prie mūsų prisijungė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, Biodegalų asociacija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija. Na, o mes patys šiemet vėl prisijungėme prie IOE organizacijos, kuri yra globalus darbdavių balsas ir šiemet mini savo veiklos šimtmetį.

Pasitikdami Naujuosius atminkime, kad krizės visada išgrynina esmines kryptis ir atveria naujus judėjimo kelius. Dėkojame visiems už bendrystę 2020-aisais!

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Jan

III seminaras iš cik...

  • III seminaras iš ciklo „Žaliasis Kursas 2021-2027 m. Naujos Galimybės ir Rizikos Lietuvos Pramonei“