Reaguodamos į paskubomis Seimui pateiktą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą ir jo trūkumus, dėl kurių panašus projektas šios kadencijos Seime kartą jau buvo atmestas, didžiausios Lietuvos verslo skėtinės organizacijos kreipėsi į Seimo Valdybą ir frakcijas. Kreipimesi pažymima, kad šių organizacijų, kaip socialinių partnerių, dalyvavimo teisėkūros procesuose padėtis blogėja, o pastarųjų savaičių įvykiai tik dar kartą parodo būtinybę skaidrinti ne tik lobistinę veiklą, tačiau ir visą teisėkūros procesą, atveriant duomenis, tikslinant sąvokas ir taikant vienodas žaidimo taisykles visiems procese dalyvaujantiems subjektams.
„Dabartinis lobistinės veiklos reguliavimas kelia daugybę klausimų, nėra aiški socialinio partnerio apibrėžtis bei jo skirtumai su asmeniu, kuris vykdo profesionalią lobistinę veiklą. Nežinodami aiškios takoskyros tarp socialinio partnerio ir lobisto apibrėžties, negalime efektyviai vykdyti organizacijų įstatuose įtvirtintos veiklos“, – rašoma kreipimesi, tačiau pažymima, kad reaguojant į pastarųjų savaičių įvykius Seime pasiūlytas naujas įstatymas savo nuostatomis iš esmės yra identiškas anksčiau dėl esminių trūkumų nepriimtam įstatymo projektui.
Pagrindinėje šalies socialinio dialogo vystymo platformoje – Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje – dalyvaujančios organizacijos pabrėžia, kad verslas yra tos pačios visuomenės dalis, todėl svarbu nepriešinti verslo interesų su visuomenės interesais. Sprendimus priimantys asmenys turi būti maksimaliai atviri, nebijoti ir nevengti lobistų, interesų grupių (kurioms yra priskiriamos ne tik verslo organizacijos, bet ir profsąjungos, NVO ir kt.) ar tiesiog eilinių piliečių, o patys eiti į dialogą, mokėti klausyti, girdėti ir atsirinkti.
„Esame įsitikinę, jog skirtingos interesų grupės, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo, tačiau svarbu, jog teisėkūros procesas būtų skaidrus, viešas ir atsekamas. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Akivaizdu, kad šiandien būtini sisteminiai pokyčiai, sprendžiant viešojo sektoriaus įsisenėjusias problemas, teisės aktų projektus rengiančių specialistų kompetencijos klausimus, užtikrinant grįžtamąjį ryšį teisės aktų projektų derinimo procese ir kompetentingai argumentuojant pateiktų pasiūlymų atmetimą bei kt.“, – rašoma kreipimesi
Organizacijos pažymi, kad yra padariusios įdirbį, siekdamos išsiaiškinti kitų šalių gerąją šios srities reguliavimo ir veikimo praktiką. Seimo prašoma pasitelkti tarptautinius ekspertus ir profesionalią informaciją dėl skaidrių teisėkūros procesų užtikrinimo, o konkrečius pasiūlymus ragina aptarti drauge su Seimo nariais, Vyriausybės ir susijusių ministerijų, teisėsaugos institucijų, mokslo, socialinių partnerių atstovais ir lobistais. Pasak kreipimosi autorių, tai leistų iš esmės įvertinti kylančių problemų priežastis ir surasti Lietuvoje egzistuojančiai teisinei sistemai ir kultūrai tinkamiausius sprendinius.
Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas R. Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. A. Svitojus.
