Balandžio 6 d., pirmadienį, didžiausios skėtinės verslo organizacijos kreipėsi į Seimo frakcijas dėl tiesioginių kompensacinių mechanizmų. Verslą neramina tai, kad kol kas nėra realiai veikiančių priemonių. Organizacijos, atsižvelgdamos į kitų valstybių patirtį (informacija pridedama), siūlo Vyriausybei spartinti ir paprastinti procedūras įmonėms, kurios ne dėl savo valios, o dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams, priimant sprendimą karantino laikotarpiu mokėti tiesiogines išmokas darbuotojams, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius.
Kreipimosi tekstas pridedamas žemiau.

 

Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Kopija:

LR Seimo Ekonomikos komitetui

LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

 

2020 04 06

DĖL TIESIOGINIŲ KOMPENSACINIŲ MECHANIZMŲ DARBUOTOJAMS

Didžiausios skėtinės verslo organizacijos – asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Organizacijos) – sveikina valstybės institucijų siekį įgyvendinti paramos verslui planą. Verslą neramina tai, kad kol kas nėra realiai veikiančių priemonių, kurios jau būtų jį pasiekusios, ar ekonomiką pasiektų įlieti pinigai ir garantijos. Atkreipiame dėmesį, kaddabar situacija skiriasi nuo kitų iki šiol buvusių krizių – paskelbus karantiną, yra uždarytos ištisos verslo šakos, ypač paslaugų, aptarnavimo srityse, veiklą stabdo arba lėtina ir daugelis pramonės įmonių. Šios krizės poveikis yra kitoks nei iki šiol buvusių krizių ir priemonės, kurias dabar būtina įgyvendinti, yra reikalingos trumpuoju laikotarpiu ir jos turi būti greitos. Dabar svarbu neatidėliojant įgalinti visus mechanizmus ir numatytuosius instrumentus, kurie padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas ir kompensuoti darbuotojams prastovas. Šių mechanizmų įdiegimo būdai, deja, kol kas nėra aiškūs ir tempas, akivaizdu, per lėtas – nors pačias prastovas jau galima registruoti, bet iki šiol neaišku, kokios galimos subsidijos už prastovas, nes Seimas vis dar nėra priėmęs atitinkamo teisės akto. Verslui jau dabar reikia ne tik aiškumo dėl visų mechanizmų veikimo, bet ir labai konkrečių lėšų pačiais trumpiausiais terminais.

Įmonės ne dėl savo veiksmų ar neveikimo,o dėl paskelbto karantino negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams. Todėl Organizacijos, atsižvelgdamos į kitų valstybių patirtį (informacija pridedama), siūlo Vyriausybei spartinti ir paprastinti procedūras įmonėms, kurios ne dėl savo valios, o dėl paskelbto karantino, negali vykdyti veiklos ir neturi galimybių mokėti kompensacijų darbuotojams, priimant sprendimą karantino laikotarpiu mokėti tiesiogines išmokas darbuotojams, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius.

Siūlome Seimui skubos tvarka svarstyti galimybę tiesiogiai darbuotojams karantino laikotarpiu, kol įmonė negali vykdyti veiklos, mokėti fiksuotą 700 eurų (arba mažiau – kompensacija neturėtų viršyti jo atlyginimo vidurkio) kompensaciją veiklos sustabdymo laikotarpiu.

Atkreipiame dėmesį, kad privatus sektorius nėra atsakingas už sunkumus, su kuriais šiandien visi susiduriame, ir jis vienas yra nepajėgus absorbuoti visos ekonominės naštos. Reikalingi skubūs sprendimai, kurie padėtų išsaugoti darbo vietas. Ši kompensacinė forma netekusiems darbo arba netekusiems atlygio dėl įmonių veiklos sustabdymo prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo bei paskatintų šiuos žmones grįžti į įprastą gyvenimą. Tokia priemonė būtų akivaizdus įrodymas, kad sąžiningai mokant mokesčius, sunkiu laikotarpiu pilietis gali tikėtis valstybės pagalbos.

Įmonės, kurios nėra sustabdžiusios veiklos, bus pasirengusios solidariai prisidėti prie Vyriausybės pasiūlytų ir Seimui pateiktų kompensacinių mechanizmų, bet reikalinga papildoma pagalba įmonėms ir jų darbuotojams, kurie neteko pajamų ir įplaukų. Reikalingos atskiros priemonės atskiriems sektoriams, priklausomai nuo to, kaip jų veikla buvo paveikta karantino laikotarpiui įvestų ribojimų.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas                                     Rolandas Valiūnas

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas                                                Danas Arlauskas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas                                         Robertas Dargis

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas         Rimas Varkulevičius

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas                                                       Valdas Sutkus


PRIDEDAMA: Kitų valstybių patirtis

(Šaltinis: KPMG (https://home.kpmg/xx/en/home/insights/2020/03/jurisdictional-tax-measures-in-response-to-novel-coronavirus-covid-19.html), informacija iš Europos Komisijos ir Užsienio reikalų ministerijos)

Vokietija

Sutrumpinto darbo laiko reglamento tobulinimo įstatymas priimtas dėl laikino darbo užmokesčio kompensacijos taisyklių laikino patobulinimo, priimtas 2020 m. Kovo 13 d. Šie įstatymų numatyti federalinės vyriausybės nutarimai, kurių galiojimo laikas yra ribotas iki 2021 m. pabaigos, palengvina prieigą prie sutrumpinto darbo kompensacijos už prarastą darbo laiką, atleidžia įmones nuo socialinio draudimo įmokų ir taip pat suteikia galimybę laikiniesiems darbuotojams gauti kompensaciją už prarastą darbą.

Iki įstatymo pakeitimo mažiausiai trečdaliui darbuotojų turėjo būti prarastas darbo laikas, kad būtų galima gauti lengvatą už sutrumpintą darbą. Dabar pakanka, kad 10 proc. darbo valandų būtų prarastos tik dešimt procentų įmonės darbuotojų.

Vyriausybė mokės 60% atlyginimo, kurį darbuotojai gavo prieš krizę, arba 67%, jei jie turi vaikų.

Kompensacija už sutrumpintą darbo laiką gali būti mokama iki 12 mėnesių.

Dėl krizės kompensacija už trumpalaikį darbą taip pat gali būti mokama laikiniesiems darbuotojams.

Taip pat norint gauti kompensaciją pirmiausia nebūtina išnaudoti mokamų atostogų.

 

Austrija

Sutrumpinto darbo programa:

  • Darbuotojų darbo laikas sumažinimas nuo 10% iki 90% ir atitinkamai koreguojami jų atlyginimai.
  • Darbdavys moka darbuotojams finansinę sutrumpinto darbo paramą už prarastas pajamas.
  • Iš viso darbuotojas turi gauti bent tam tikrą savo ankstesnio grynojo atlyginimo sumą pagal naujai sukurtą sutrumpinto darbo modelį, skirtą koronaviruso krizei.
  • Darbdavys gauna finansinę paramą iš Valstybinės užimtumo tarnybos (AMS) pagal AMS nustatytas vienodo dydžio sumas (trumpalaikio darbo pašalpa).
  • Pretenduoti į šią kompensaciją, įmonė turi būti paveikta laikinų ekonominių sunkumų, kurie nėra sezoniniai.
  • Pagal dabartinį modelį kompensacijos galiotų ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Prireikus jos gali būti pratęstos dar 3 mėnesiais po diskusijų su socialiniais partneriais.

Bulgarija

  • Darbdaviai gali pritaikyti darbą ne pilnu etatu be darbuotojo sutikimo.
  • Darbdaviai gali suteikti iki pusės mokamų kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo.
  • Tam tikros kategorijos darbdaviai gali gauti iš valstybės iki 60% darbuotojo atlyginimo išlaidų (artimiausiu metu tikimasi Vyriausybės nutarimo).

Čekija

  • Tėvams ar globėjams, kurie vieni privalo rūpintis jaunesniu nei 13 metų vaiku ar vyresniu, bet neįgaliu, kai mokyklos ar kitos vaikų priežiūros institucijos yra uždarytos, valstybė kompensuos 60% atlyginimo.
  • „Anti-virusine programa“ siekiama apsaugoti darbo vietas tų darbdavių, kurie yra tiesiogiai paveikti vyriausybės apribojimų, susijusių su COVID-19. Išmoką už atlyginimą teiks Čekijos Respublikos darbo tarnyba pagal darbdavio pateiktą prašymą:
    • A režimas – karantinuoti darbuotojai. Šiems darbuotojams bus mokama 60% vidutinės įvertinimo bazės dydžio kompensacija. Darbdaviui bus suteikta visa kompensacija už išmokėtą darbo užmokestį.
    • B režimas. Neįmanoma paskirti darbo darbuotojams dėl vyriausybės skubių priemonių (darbdaviui nurodoma uždaryti operacijas). Darbuotojui išmokama 100% darbo užmokesčio kompensacija. Darbdavys gaus įmoką, lygią 80% sumokėto atlyginimo.
    • C režimas – nesugebėjimas paskirti darbo darbuotojams dėl karantino ar vaiko priežiūros ribojimų reikšmingai daliai darbuotojų (ne mažiau kaip 30% įmonės/operacijų darbuotojų). Darbuotojui išmokama 100% darbo užmokesčio kompensacija. Darbdavys gaus įmoką, lygią 80% sumokėto atlyginimo.
    • D režimas – žaliavų (žaliavų, produktų, paslaugų), reikalingų darbdavio veiklai, prieinamumo apribojimai dėl karantino priemonių (dėl gamybos ribojimų) tiekėjams, įskaitant užsienio įmones. Atlyginimas darbuotojui išmokamas 80 proc.
    • E režimas – darbdavio paslaugų, produktų ir kitų produktų paklausos ribojimas dėl karantino priemonių darbdavio pardavimo vietoje (Čekijoje ir užsienyje). Darbo užmokesčio kompensacija darbuotojui mokama ne mažiau kaip 60 proc. Darbdavys gaus įmoką, lygią 50% išmokėtos algos.

Danija

Atlyginimo kompensacija, 2020 m. Kovo 15 d

  • Vyriausybė subsidijuos 75% atlyginimų išlaidų darbuotojams, kurie priešingu atveju būtų buvę atleisti dėl bendrovės finansinių nuostolių, kuriuos padarė „COVID-19“. Subsidija turi fiksuotą viršutinę ribą vienam darbuotojui per mėnesį.

Kompensacija savarankiškai dirbantiems asmenims 2020 m. Kovo 19 d

  • Vyriausybė kompensuos savarankiškai dirbantiems asmenims 75% prarastų pajamų, susijusių su COVID-19. Subsidija turi fiksuotą viršutinę ribą per mėnesį. Jis skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims su: numatomas pajamų sumažėjimas daugiau nei 30% dėl COVID-19; mažiau nei 10 darbuotojų; vidutinės pajamos, viršijančios 15 000 DKK per mėnesį ankstesniu laikotarpiu; savininko asmeninės pajamos 2020 m. bus mažesnės nei 0,8 mln. DKK.
  • Kompensacija ribojama laikotarpiu nuo kovo 9 d. Iki birželio 9 d.
  • Subsidija negali būti derinama su kitomis COVID-19 subsidijomis (tokiomis kaip išlaidų padengimas).

Estija

Estijos nedarbo draudimo fondas mokės subsidijas darbuotojų atlyginimams kompensuoti iki dviejų mėnesių laikotarpiui iki 2020 metų Kovo – Gegužės mėn. Subsidijos dydis bus 70% darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 EUR. Darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnį kaip 150 eurų atlyginimą.

Darbdavys laikosi bent dviejų šių sąlygų: darbdavys turėjo patirti bent 30% to mėnesio, kuriam nori gauti subsidijas, apyvartos ar pajamų, palyginti su tų pačių metų praėjusių mėnesiu; darbdavys nesugeba užtikrinti ne mažiau kaip 30 procentų savo darbuotojų suderinto darbo krūvio; darbdavys mažiausiai 30% darbuotojų atlyginimus sumažino bent 30% arba sumažino iki minimalaus atlyginimo.

 

Prancūzija

Kovo 18 d. nutarimo projekte Darbo ministerija nurodė, kad kompensacijas, kurias įmonės moka darbuotojams, 100% padengs valstybė, neviršydama 4.5 minimalios algos.

 

Airija

Priemonės apima laikiną COVID-19 darbo užmokesčio subsidijavimo schemą, pagal kurią 12 savaičių numatyta padėti darbdaviams, atleidusiems darbuotojus iš darbo be kompensuojamo užmokesčio. Pagrindinės schemos ypatybės:

– Iš pradžių nuo 2020 m. Kovo 26 d. pagal subsidijų schemą darbdaviams bus grąžinta ne didesnė kaip 410 eurų suma per kiekvieną kvalifikuotą darbuotoją.

– Nuo 2020 m. Balandžio mėn. schema bus paversta į subsidijos išmoką, pagrįstą 70% savaitinio vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbuotoją, neviršijant maksimalios 410 EUR išmokos. Papildomos išsamios subsidijų sumos apskaičiavimo gairės skirtingiems darbuotojams dar bus pateiktos.

– Su darbuotojo darbo užmokesčiu susijęs socialinis draudimas (PRSI) nebus taikomas subsidijos sumai, o darbdavio PRSI – 0.5 proc.

 

Italija

– Vyriausybė išplėtė priežastis, dėl kurių galima kreiptis į „Cassa Integrazione Ordinaria“ (valstybės parama darbo užmokesčiui mokėti), suteikdama darbdaviams galimybę sustabdyti arba sumažinti darba veiklose, susijusioje su „Covid-19“ ribojimais, ne ilgiau kaip devynias savaites laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio mėn.

– Vyriausybė nurodė skirti 600 EUR pašalpą už kovo mėnesį savarankiškiems ir sezoniniams darbuotojams (turizmas, žemės ūkis).

 

Latvija

Kovo 26 d. Vyriausybė nusprendė suteikti paramą visų sektorių, kuriuos paveikė COVID-19, įmonėms. Darbuotojams bus išmokėtas darbo užmokestis už prastovas. Parama bus mokama įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta 2020 m. kovo arba balandžio mėn. sumažėjo mažiausiai 30% per metus. Vyriausybė dėl su COVID-19 susijusių išlaidų nusprendė padidinti biudžeto deficitą 300 MEUR.

Kovo 24 d. Vyriausybė priėmė sprendimą išmokėti darbo užmokestį už prastovas maždaug 73 000 darbuotojų, dirbančių tiesiogiai paveiktuose sektoriuose, įskaitant transporto ir logistikos, svetingumo, turizmo ir kūrybines industrijas. Šių sektorių darbuotojai gaus 75% atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 EUR per mėnesį. Manoma, kad ši paramos priemonė valstybės biudžetui kainuos iki 102 MEUR. Kovo 26 d. Vyriausybė nusprendė paramą išplėsti ir patvirtino, kad visų sektorių, kuriuos paveikė COVID-19, darbuotojams galės bus išmokėtas darbo užmokestis už prastovas. Parama bus mokama įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta 2020 m. kovo arba balandžio mėn. sumažėjo mažiausiai 30% per metus. Remiantis preliminariais Ekonomikos ministerijos skaičiavimais, 52 tūkst. įmonių, kuriose dirba 465 tūkst. darbuotojų, gali tikėtis valstybės išmokų už prastovas. Tokiu atveju išmokos siektų apie 130 MEUR (už 2 mėn.). Taip pat priimtas sprendimas leisti bendrovėms atidėti nesumokėtų mokesčių mokėjimus iki trejų metų. Kovo mėn. pradžioje mokestinė skola LV siekė 845,9 MEUR.

 

Lichtenšteinas

Kovo 19 d. vyriausybė paskelbė pagalbos ekonomikai paketą:

– vyriausybė skiria 100 mln. Šveicarijos frankų verslo pagalbai, 20 mln. frankų skiria Lichtenšteino regionai;

– įvesta galimybė darbdaviams kreiptis dėl kompensavimo už prastovas ir tam bus skirta papildomi 50 mln. Šveicarijos frankų;

– siekiant užtikrinti įmonių likvidumą, numatyta 25 mln. Šveicarijos frankų valstybės garantijų sistema, teikiant paskolas vietinėms įmonėms per Lichtenšteino banką;

– sudaryta galimybė atidėti PVM mokesčius ir įmokas į socialinio draudimo fondą;

– smulkiajam verslui, kuris neturi teisės į prastovas, suteikiama parama iki 4000 Šveicarijos frankų per mėnesį;

 

Nyderlandai

– Laikina priemonė personalo išlaidoms kompensuoti įmonės, kurios tikisi, kad pajamos sumažės bent 20%. Šios įmonės gali prašyti kompensuoti iki 90% atlyginimo, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir atostogų išmokas. 80% kompensacijos bus išmokėta avansu, o likusi dalis – kaip atsiskaitymas. Sistema įsigalioja nuo balandžio 6 dienos.

– Sąlygos yra šios:

  • Darbdavys negali atleisti iš darbo dėl verslo priežasčių tuo metu, už kurį prašoma finansinės kompensacijos.
  • Tikimasi, kad nuo kovo 1 d. Bus prarasta mažiausiai 20% pajamų.
  • Prašymą galima pateikti trims mėnesiams ir pratęsti trims mėnesiams.
  • Kompensacijos suma:
    • Priklauso nuo prarastų pajamų. Didžiausia yra 90% darbo užmokesčio išlaidų (darbo užmokestis + 30% papildomų išlaidų). Pavyzdžiui:
    • 100% prarastos pajamos: 90% atlyginimo išlaidų kompensacija
    • 50% prarastų pajamų: 45% atlyginimo išlaidų kompensacija
    • 25% prarastos pajamos: 22,5% atlyginimo išlaidų kompensacija

– Papildomos priemonės savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie gali gauti negrąžinamą pajamų paramą trims mėnesiams taikant paspartintą procedūrą arba mažų palūkanų paskolą apyvartiniam kapitalui remti.

 

Norvegija

Sumažinama riba laikinai atleisti darbuotojus.

– Sumažinamas darbdavio mokėjimo laikotarpis nuo 14 dienų pranešimo laikotarpio ir15 dienų mokėjimo laikotarpio iki 2 dienų pranešimo laikotarpio ir 2 dienų mokėjimo laikotarpio. Po to vyriausybė perims atlyginimo mokėjimą 18 papildomų dienų laikotarpiui, apskaičiuotam iki riboto atlyginimo. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vyriausybė padengs 62,4% atlyginimo, o didžiausia suma gali būti maždaug 426 000 NOK ( maždaug 70% atlyginimo).

– Darbdavių socialinio draudimo įmokų įsipareigojimas sumažėja iki 4% dviem mėnesiams, palyginti su įprastais 14.1% Kovo ir balandžio mėnesiais darbdavių socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminas pratęsiamas iki 2020 m. Rugpjūčio 15 d.

 

Lenkija

Vienas iš pagrindinių Specialiosios paskirties įstatymo dėl paramos įmonėms dėl COVID-19 epidemijos tikslų yra susijęs su užimtumo apsauga. Pagrindinės valstybės įgyvendintos priemonės šiuo atžvilgiu įsigalioja nuo 2020 m. Balandžio 1 d. Ir apima, inter alia:

– Subsidijos darbuotojų atlyginimų kaštams ir socialinio draudimo įmokoms įmonėms, kurių pardavimo pajamos mažėja dėl COVID-19 epidemijos. Įmonė galės gauti subsidijas, jei pardavimo pajamos sumažėjo:

  • ne mažiau kaip 15% – apskaičiuojamas kaip bendrųjų pardavimo pajamų per ateinančius du mėnesius po 2020 m. Sausio mėn. santykyje su bendromis pardavimo pajamomis iš praėjusių metų atitinkamų 2 mėnesių (t.y. 2019 m.); arba
  • ne mažiau kaip 25% – apskaičiuojamas kaip bet kurio mėnesio laikotarpio po 2020 m. Sausio mėn. visų pardavimo pajamų santykis su ankstesnio mėnesio apyvarta.

– Subsidija gali būti skiriama dėl:

  • ekonominis prastovos laikas. Darbdavys gaus 50% minimalaus darbo užmokesčio dydžio subsidiją ir socialinio draudimo įmokas iki trijų mėnesių laikotarpio ir bus įpareigotas sumokėti 50% bazinio darbo užmokesčio vienam darbuotojui (tačiau ne mažiau kaip 100% minimalaus darbo užmokesčio),
  • darbuotojo darbo laiko sutrumpinimas 20 proc., bet ne daugiau kaip iki pusės laiko. Tokio darbuotojo atlyginimas gali būti subsidijuojamas iki pusės atlyginimo, bet ne daugiau kaip 40% vidutinio mėnesio atlyginimo nuo praėjusio ketvirčio, pridedant socialinio draudimo įmokas iki trijų mėnesių laikotarpio. Atlyginimas, mokamas sumažinus darbo laiką, negali būti mažesnis už minimalų atlyginimą.

– Papildomos subsidijos darbuotojų atlyginimų kaštams ir socialinio draudimo įmokoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms iki 3 mėnesių laikotarpio, jei per ateinančius du 2020 m. mėnesius sumažės bendros pardavimo pajamos, palyginti su bendromis pardavimo pajamomis nuo atitinkamų 2019 m. mėnesių:

  • 50% minimalaus darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų vienam darbuotojui, jei pardavimo pajamos sumažėjo 30%,
  • 70% minimalaus darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų vienam darbuotojui, jei pardavimo pajamos sumažėjo 50%,
  • 90% minimalaus darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų vienam darbuotojui, jei pardavimo pajamos sumažėjo 80%.

– Atleidimas nuo socialinio draudimo įmokų iki 3 mėnesių laikotarpiui labai mažų įmonių (kuriose dirba iki 9 žmonių), įsteigtų iki 2020 m. vasario mėn., savininkams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių pajamos yra mažesnės nei tris kartus didesnis nei vidutinis darbo užmokestis, užregistruotiems iki 2020 m. Vasario mėn.

– „Išmokos už darbo sustabdymą“ išmokėjimas, apytiksliai. 2 000 PLN darbuotojams, dirbantiems pagal civilinės teisės sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims (jei jie buvo aktyvūs iki 2020 m. Vasario mėn.); savarankiškai dirbančių asmenų pajamos per mėnesį prieš pateikiant prašymą dėl darbo sustabdymo pašalpos pateikimo turi sumažėti bent 15%, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Išmoka taip pat skiriama savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nutraukė savo veiklą po 2020 m. Sausio mėn.

 

Portugalija

– Kovo 9 d. vyriausybė paskelbė skirti 200 mln. EUR paskolų remti SVV.

– Kovo 10 d. buvo paskelbta 100 mln. EUR suma kredito linija, skirta finansiškai paremti protrūkio paveiktoms įmonėms. Paketas apima ne tik likvidumo, bet ir darbo užmokesčio palaikymo priemones.

– Darbuotojo atžvilgiu sukurtas režimas skirtas arba darbo sutarties sustabdymui, arba darbo laiko sutrumpinimui. Abiem atvejais darbuotojas turi teisę gauti bent du trečdalius savo atlyginimo arba jam prilygstančio minimalaus nacionalinio darbo užmokesčio (635 eurai). Atidėjimo atveju socialinė apsauga garantuoja 70% šios sumos, o darbdavys – 30%.

– Paskelbtose priemonėse taip pat numatytas specialus biudžetas, kuris leistų žmonėms, neturintiems darbo, tęsti mokymus, persikvalifikuoti.

 

Rumunija

Darbo ministrės teigimu, šiuo metu buvo sustabdyta 500 tūkst. individualių darbo sutarčių, VYR yra nusimačiusi lėšas kompensacijoms už technines prastovas 1 mln. darbuotojų.

Taip pat priimti poįstatyminiai aktai dėl valstybės paramos darbuotojų algoms prastovų metu. Kompensuojama 75% atlyginimo darbuotojams, kurie dėl koronaviruso krizės nukentėjo dėl techninio nedarbo, sumažėjo jų atlyginimas, jei jų veikla visiškai ar iš dalies nutrūko arba sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos padarinių per visą jos laikotarpį.

 

Slovakija

Nedelsiant įgyvendinamos priemonės:

– Visiškas atleidimas nuo socialinių ir sveikatos išmokų darbuotojams, pajamų mokesčių tiems darbdaviams, kurie dėl prevencinių karantino priemonių negali paskirti darbo savo darbuotojams dėl to, kad laikosi įsakymų, sustabdančių gamybos operacijas.

Priemonės, kurias reikia suderinti su teisės aktais

– Įmokų už darbo vietos išsaugojimą sąlygų supaprastinimas, siekiant padėti SVV ir savarankiškai dirbantiems asmenims.

– 55% atlyginimo mokėjimas darbuotojams, kurie turi likti namuose i) dėl karantino arba ii) su vaikais dėl to, kad socialinio draudimo įmonė uždarė mokyklą (šiuo metu darbuotojai gauna tik 55% atlyginimo iš socialinio draudimo bendrovės nuo pirmosios karantino ar vaiko priežiūros dienos);

– Darbdavių, kurie turėjo būti uždaryti dėl vyriausybės „Covid-19“ krizės priemonių, atlyginimas iki 80%;

– Valstybė planuoja kas mėnesį teikti 500 mln. EUR garantijas paskoloms, kurias verslininkai turi įsipareigoję bankams;

– Tam tikromis aplinkybėmis verslininkai gali atidėti įmokas į socialinio draudimo sistemą / mėnesinį mokesčių mokėjimą;

– Aukščiau išvardytas priemones (išskyrus pirmąją) vyriausybė įvedė tik 2020 m. Kovo 29 d., Ir jos dar nebuvo priimtos.

 

Švedija

Laikinas atleidimas iš darbo

– Laikinais atleidimais siekiama išsaugoti darbo vietas Švedijoje. Darbuotojai laikino atleidimo metu sutrumpins savo darbo valandas, tačiau vis tiek gaus daugiau kaip 90 procentų atlyginimo, o viršutinė riba gali siekti iki 44 000 SEK per mėnesį. Vyriausybė prisiims 75 procentus išlaidų, susijusių su darbuotojų sutrumpintomis darbo valandomis. Siūloma priemonė įsigalios balandžio 7 d. Ir bus taikoma nuo 2020 m. Kovo 16 d. Iki 2020 m. Gruodžio 31 d.

– Švedijos ekonomikos ir regionų augimo agentūra („Tillväxtverket“) bus vyriausybės įstaiga, atsakinga už laikinų atleidimų iš darbo tvarką ir priėmimą. Norėdami gauti paramą, agentūrai reikia pateikti paraišką. Jei agentūra atmes, sprendimą bus galima apskųsti Administraciniam teismui.

Jungtinė Karalystė

– Pagal „Coronavirus“ darbo vietų išsaugojimo schemą HMRC (Her Majesty‘s Revenue and Customs) kompensuos 80% „nukentėjusių darbuotojų“ atlyginimo išlaidų, neviršydama 2500 svarų sterlingų per mėnesį. Darbdaviai gali pasirinkti papildyti šią sumą. HMRC skubiai siekia sukurti kompensavimo sistemą ir ketina pradėti mokėjimus balandžio mėnesį.

– Norėdami prisijungti prie sistemos, darbdaviai turi: i) paveiktus darbuotojus paskirti „nukentėjusiais darbuotojais“ ir pranešti darbuotojams apie šį pasikeitimą; ir ii) per naują internetinį portalą HMRC pateikia informaciją apie nukentėjusius darbuotojus ir jų uždarbį (išsami informacija)

– Darbuotojų statuso pakeitimas ir toliau priklauso galiojančiam darbo įstatymui ir dėl jo gali būti deramasi.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK