Verslo bendruomenė atkreipia dėmesį į neįvertintas aplinkosaugos reikalavimų griežtinimo pasekmes

Trečiadienį Aplinkos ministerijos siūlymu Vyriausybė svarstė mokesčių ir baudų įmonėms už aplinkos teršimą griežtinimą. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pabrėžia, kad verslui, kaip ir visai bendruomenei, rūpi aplinkosaugos klausimai, todėl šiuo klausimu pozicijos sutampa – aplinkosaugos reikalavimai būtini ir jų turi būti laikomasi. Tačiau pažymi, kad reikalavimai negali būti griežtinami, prieš tai neįvertinus tokio griežtinimo pasekmių: verslo sąlygų destabilizavimo, teisinio neapibrėžtumo sukūrimo ir paliekamų spragų. 

LPK atkreipia dėmesį, kad sprendimų priėmimo procesas šiais klausimais vyko uždarai: nebuvo dialogo su verslu, nebuvo išklausyti visų pusių argumentai, nebandyta ieškoti visoms pusėms priimtinų sprendimų ir šioje situacijoje visas verslas yra nepelnytai demonizuojamas.

Tokio masto pakeitimai negali būti priimami skubotai, prieš tai jų neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis pusėmis, nes jie gali sukelti sunkiai prognozuojamą poveikį visai šalies ekonomikai, ūkio konkurencingumui, naujų darbo vietų steigimui ir esamų išlaikymui – kas taip pat yra viešasis interesas. Todėl LPK prašo laikytis argumentuotos ir dalykinės diskusijos, vengiant tik politiniais argumentais ar emocijomis grįstų sprendimų.

LPK atkreipia dėmesį į pagrindinius siūlomo teisinio reguliavimo trūkumus ir galimas pasekmes:

1. Projektais sudaromos sąlygos sustabdyti ūkio subjekto veiklos vykdymą net nesant jokios realios žalos, o tik subjektyviai vertinant, jog yra grėsmė. Projektuose apskritai nebeliko jokių konkrečių veiklos stabdymo pagrindų ir kriterijų. Toks stabdymas gali sukelti milžiniškus nuostolius ir verslui, ir darbuotojams dėl įmonės prastovų, įsipareigojimų verslo partneriams nevykdymo, net kai nepadaryta jokia reali žala aplinkai. Panaikinus visą skyrių, skirtą aiškaus įmonės veiklos stabdymo reglamentavimui, nebeaišku, kokiomis sąlygomis įmonė galės tęsti sustabdytą veiklą, kai bus pašalintos veiklos stabdymo priežastys.
2. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ir Taršos leidimai turėtų galioti numatytą laikotarpį juose numatytomis sąlygomis, tačiau siūlomi TIPK ir taršos leidimų keitimo tvarkos pakeitimai reikš nuolatinį verslo sąlygų keitimą – tokios priemonės iš esmės sukurs nestabilią verslo aplinką, kurioje negalimas verslo plėtros ir perspektyvų planavimas dėl neapibrėžtumo ir negalėjimo iš anksto numatyti aplinkosauginių veiklos vykdymo sąlygų, sumažins Lietuvos patrauklumą investuotojams dėl nuolat besikeičiančio teisinio reglamentavimo aplinkosaugos srityje, nuolat keičiant jau išduoto TIPK ar taršos leidimo sąlygas.
3. Privalomųjų nurodymų vykdymo terminai griežtinami iki 1 mėnesio, termino pratęsimas galimas tik labai išimtiniais atvejais. Nurodymas gali būti objektyviai neįgyvendinamas per nustatytą terminą net dedant visas įmanomas pastangas, tačiau nėra garantijų, kad toks terminas galėtų būti pratęstas, todėl terminų griežtinimas vertintinas kaip verslo žlugdymas.
4. Žodinio pareigūno reikalavimo prilyginamas privalomajam nurodymui programuoja ginčus dėl tokio nurodymo turinio, teisėtumo, vykdymo sąlygų ir terminų, apribojamos galimybės tokius reikalavimus skųsti dėl ribotų galimybių įrodyti tokio nurodymo faktą ir turinį.
5. Mokesčio tarifai už skirtingas išmetamų teršalų rūšis turėtų didėti ženkliai, nuo kelių iki keliolikos kartų, pvz., LOJ siūloma didinti nuo 4 Eur/t iki 450 Eur/t, t. y. net 112,5 karto. Tačiau projektų rengėjai nepagrindė būtinybės didinti šiuo metu galiojančius tarifus, nepateikė skaičiavimų, kuriais būtų pagrįstas tokių tarifų didinimo proporcingumas, neatliko tyrimų dėl realaus tokio padidėjimo verslo sąlygoms, plėtrai, įmonių konkurencingumui, darbo vietų išsaugojimui, veiklos tęstinumui, kokius barjerus sukurs naujiems ūkio subjektams. Argumentai, kad mokesčiai yra ilgą laiką nekeisti, nesudaro teisėto pagrindo didinti juos šimtais kartų neįvertinus poveikio verslui ir realios naudos aplinkos apsaugai.
6. Verslo subjektai planuodami veiklą ir plėtrą atsižvelgia į galimas pasekmes dėl įvairių pažeidimų, kadangi tokie pažeidimai gali būti vienkartiniai, padaromi dėl nežinojimo ar neatsargumo, netyčiniai. Tačiau AAĮ Projektu siūloma labai ženkliai didinti baudas net iki 8 ar 11 kartų (t. y. net 800 proc. ar 1100 proc.) ir už pirmą pažeidimą, neatsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir/ar kartotinumą. Todėl akivaizdu, kad tokie pakeitimai turės neigiamą poveikį net ir sąžiningam verslui ir jo plėtrai.
7. Tyrimų atlikimas, ir kainos nustatymo metodika koncentruojami valstybės institucijų rankose, tačiau už šiuos tyrimus privalo mokėti ūkio subjektai, nors tai yra valstybės priežiūros funkcijos dalis, o principas „teršėjas moka“ įgyvendinamas per šiuo metu numatytus ir ūkio subjektų mokamus mokesčius už taršą, taip pat ir per ūkio subjektų mokamas baudas pažeidimų atvejais.