Jungtinė Karalystė (JK) oficialiai iš Europos Sąjungos (ES) pasitraukė š. m. sausio 31 d. Nuo šios dienos įsigaliojo pereinamasis laikotarpis, per kurį JK ir ES prekybos santykiai kurį laiką nesikeičia, tačiau pereinamajam laikotarpiui pasibaigus paskutiniąją šių metų dieną, JK ir ES turės prekiauti pagal naujas prekybos taisykles.

Per šį laikotarpį vyksta intensyvios dviejų pusių derybos. Vienas po kito vyksta  derybų dėl  būsimų santykių raundai, kurių metu vėl ir vėl siekiama susitarti dėl svarbių abiem pusėms klausimų, tarp kurių, ko gero, svarbiausias – susitarimas dėl prekybos. Nors abi pusės nuolat teigė norinčios sudaryti prekybos susitarimą, kad ES ir JK įmonės galėtų prekiauti be mokesčių ir muitinės patikrinimų bei kitų ekonominių apribojimų ir suvaržymų, deja, apčiuopiamų rezultatų taip ir nebuvo pasiekta. Praėjusi penktadienį JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavedė savo komandoms toliau kalbėtis ir derinti pozicijas.

Nesutarimų – daugybė, pavyzdžiui, valstybės pagalbos, standartų, žūklės taisyklių klausimai, o dar deryboms koją kiša ne per seniausiai priimtas JK vidaus rinkos įstatymas (Internal Market Bill), kuris  suteiktų JK ministrams įgaliojimus keisti Išstojimo sutarties aspektus.

Europos Komisija paragino JK iki rugsėjo pabaigos pašalinti problemines savo Vidaus rinkos įstatymo projekto dalis. Visgi to padaryta nebuvo. JK vyriausybė turi dar vieną mėnesį atsakyti į Komisijos pranešimą, kuris žymi oficialaus pažeidimo proceso pradžią. Viskas galiausiai gali baigtis Europos Teisingumo Teisme Liuksemburge. Taigi, šiandien pasakyti kuo baigsis derybos dėl prekybos  ir kuo galiausiai baigsis „Brexit‘as“, yra gana sunku. Todėl verslas visoje ES, o tuo pačiu ir Lietuvoje, turintis prekybinių ir kitų ekonominių santykių su JK, turi galvoti apie visus galimus scenarijus, tarp jų laisvos prekybos sutartį ir „kietąjį Brexit‘ą“ taip pat.

Jei derybos baigtųsi be susitarimo, didžioji dalis prekybos būtų reglamentuojama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis ir muitais. „Kietojo „Brexit‘o“  atveju lietuviškos prekės, parduodamos JK,  vidutiniškai pabrangtų apie 10 proc., tuo pačiu, žinoma, kiltų ir britiškų produktų kainos Lietuvoje. Nesusitarus įsijungtų PPO taikomi muitai. Vidutiniškai muitai tokiu atveju siektų 5 proc., o žemės ūkio produktams – apie 11 proc. Kai kurioms prekėms gali būti ir gerokai daugiau. Dėl to išaugtų mūsų eksportuojamų bei importuojamų produktų  į  ir iš Jungtinės Karalystės kaina. Pagrindinės mūsų eksporto prekės – tai baldai – jiems būtų taikomas 5,7 proc. tarifas, plastikui – 3,5–6,5 proc., trąšoms – 5,7 proc., medienai – iki 10 proc.  Vidutiniškai lietuviškos maisto prekės brangtų iki 10 proc. Atsirastų ir  netarifiniai barjerai, o tuo pačiu ir netarifiniai kaštai, kurie turėtų įtakos prekių brangimui. O tai, galimai, mažintų ir paklausą.

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį viešai pranešė nenorintis atsisveikinti su ES institucijomis gruodį be prekybos susitarimo, tačiau tuo pačiu sakė, kad  jei taip atsitiktų, „Mes daugiau nei susigyventume su tuo“ (angl. k. „We can more than live with it“). Visgi, pačiai JK būtų ekonomiškai labai nenaudinga pasitraukti be prekybos susitarimo.

Britai supranta, jog atsisveikinus su ES be prekybos susitarimo papildomi eksporto tarifai gali sukelti JK kai kurių sektorių katastrofą. ES yra pagrindinis JK prekybos partneris, todėl pakilus kainoms,  jų produktų paklausa  Europos žemyne sumažės todėl pasekmės dėl kai kurių produktų, ypač žemės ūkio, pertekliaus Jungtinėje Karalystėje gali būti katastrofiškos.

Skaudžiai gali nukentėti  maždaug 80 proc. žemės ūkio sektoriaus ir didelė dalis ž.ū. perdirbamosios pramonės. Asociacija, atstovaujanti jų interesus jau sako, kad „kai kuriems sektoriams iki žlugimo liko tik keli mėnesiai”. Nauji prekybos susitarimai su kitomis šalimis visame pasaulyje nepakeis  JK prekybos apimčių su ES.

Todėl  JK pramonė ir verslas  yra kitos nuomonės nei ministras pirmininkas ir įtikinėja vyriausybę ieškoti kompromisinių sprendimų, kad prekybos susitarimas būtų sudarytas.

Europos verslo konfederacija „BusinessEurope“, kurios narė yra LPK, savo kreipimesi į Europos vadovų tarybą, posėdžiausiančią š. m. spalio 15-16 d., rašo:

„Tiek ES, tiek JK pramonė ir verslas pasisako už tai, kad abi šalys turi padaryti viską, kad pasiektų susitarimą dėl būsimų ES ir JK santykių.

Perėjimas nuo visiškos rinkos integracijos prie scenarijaus be susitarimo turėtų pražūtingas pasekmes įmonėms, kurios jau dabar kovoja dėl COVID-19 poveikio. Itin svarbu išlaikyti  prekybą be kliūčių ir užtikrinti vienodas sąlygas abiem pusėms.

„BusinessEurope“ yra įsitikinusi, kad vis dar įmanoma pasiekti teigiamą rezultatą, jei abi pusės parodys tvirtą politinę valią rasti kompromisą, kuris galėtų paskatinti šalis susitarti.

Tuo pačiu metu reikia stengtis  įgyvendinti būtinas pasirengimo priemones, kurios padėtų įmonėms susidoroti su esminiais pokyčiais, kurie įvyks vykdant verslą tarp ES ir JK“.

Realus terminas ir data, iki kurios turėtų būti sudarytas susitarimas dėl prekybos yra spalio 31 d. , turint omenyje tai, kad dar reikės nemažai laiko susitarimui (jei jis bus pasiektas), ratifikuoti valstybių narių parlamentuose. O galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį baigėsi liepos 1 d.

 

Gintaras Morkis, LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas, LPK atstovas prie tarptautinių organizacijų

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK