Verslas kreipėsi į G. Nausėdą: prašo tarpininkauti siekiant proporcingo sprendimo dėl vairuotojų darbo apmokėjimo
Verslas prašo atidėti Vyriausybės nutarimo dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo įsigaliojimą bent jau iki 2021 metų vidurio – iki kol įsigalios Mobilumo paketo reikalavimai, kai bus aišku, kokį poveikį šiam sektoriui turės ES direktyva.
Į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą laišku kreipėsi trys didžiausios šalies vežėjų asociacijos – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Prezidento prašoma tarpininkauti siekiant subalansuoto bei proporcingo sprendimo dėl vairuotojų darbo apmokėjimo, kuris užtikrintų geresnes darbo sąlygas, bet nežlugdytų verslo.
Verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad 2017 metais rudenį premjero Sauliaus Skvernelio ir socialinių partnerių pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos pažangos reformų įpareigojo šalis ne tik tartis dėl mokestinių naujovių, bet ir nedidinti bendros mokestinės naštos verslui. Verslo bendruomenės vertinimu, Vyriausybė šį susitarimą sulaužė šių metų rudenį, kai vienašališkai ir neišdiskutavus šio klausimo su socialiniais partneriais priėmė nutarimą dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimo didinimo.
Vežėjų nuomone, viešose diskusijose apie būtinybę didinti mokesčius verslui valdančiųjų atstovai naudoja subendrintus duomenis, teigdami, esą tarptautinių krovinių transportavimo bendrovės uždirba viršpelnius.
„Į vieną krepšį dedamas visas – daugiau nei 7300 įmonių apimančio – transporto ir saugojimo sektoriaus pelningumas, kuris viso labo reprezentuoja aritmetinį smulkių ir didžiulių valstybinių įmonių pelningumo vidurkį. Didelė dalis transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių neturi nieko bendro su tolimųjų reisų vairuotojais, tačiau generuoja aukštą pelningumą“, – rašoma dokumente.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tarptautinius pervežimus kelių transportu vykdančių įmonių grynasis pelningumas pagal pastarųjų penkių metų vidurkį siekė 3,3 proc. Lyginant su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, vidutinis visų įmonių pelningumo vidurkis minimu laikotarpiu siekė 4,9 proc.
Palyginti su visomis kitomis transporto ir saugojimo įmonėmis, krovininio transporto tarptautiniais kelių maršrutais bendrovių pelningumo rodiklis yra žemiausias. Pasak vežėjų, klaidinantys teiginiai apie įmonių pelningumus formuoja neteisingą visuomenės supratimą apie transporto sektorių, daro tiesioginę įtaką su transporto politika susijusiems sprendimams, priešina darbuotojus su darbdaviais.
2020 metais transporto sektoriaus laukia keturi smūgiai – MMA didinimas, padidėjusios išlaidos darbuotojų užmokesčiui, brangstantys degalai ir ES suvaržymai transporto sektoriuje pagal Mobilumo paketo reikalavimus. Briuselyje vykusiose derybose dėl Mobilumo paketo nuostatų jau pasiektas susitarimas, kuris, išankstiniais duomenimis, bus maksimaliai nepalankus Lietuvos transporto ir logistikos verslui.
„Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius, kuris yra vienas didžiausių šalies ekonomikos sektorių ir mokesčių mokėtojų, kitąmet susidurs su reikšmingai išaugsiančiomis veiklos sąnaudomis, todėl sektoriaus laukia neišvengiamas susitraukimas – tai turės tiesioginio poveikio valstybės finansams“, – rašoma dokumente.
Su visu kreipimosi dokumentu galima susipažinti paspaudus šią nuorodą.
