Naujausioje Lietuvos banko apžvalgoje pažymima, kad tikėtis Lietuvos eksporto ir jo paklausos augimo galima tik 2023 m. Šiuo metu Lietuvos eksportas yra žemesnis nei 2021 m. pabaigoje. Beveik pusę visos ekonominės vertės Lietuvoje sukuriančiai pramonei mažėjanti išorės paklausa yra vienas iš rimčiausių šiuo metu tenkančių iššūkių.

Pastarojo meto geopolitiniai pokyčiai, karinė Rusijos agresija Ukrainoje, energetinė krizė, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai – viso to pasekmės verčia Lietuvos verslą permąstyti eksporto, importo ir investavimo strategijas, transporto ir logistikos kryptis.

„Būdai, kaip suvaldyti aukštų energetikos kainų poveikį šiuo metu, atrodo „degantis“ reikalas, bet anaiptol nėra vienintelis pramonės rūpestis. Šiuo kritiniu laikotarpiu Lietuvos verslui itin svarbi Europos Sąjungos užsienio prekybos politika ir jos priemonės, galinčios prisidėti prie eksporto rinkų plėtros bei rinkų apsaugos nuo nesąžiningos prekybos, subsidijų bei investicijų. Norint išvengti Lietuvos ekonomikai nepalankiausio scenarijaus, reikės bendrų verslo ir valstybės institucijų pastangų, kad kaip įmanoma greičiau pereitume į naują rinkų diversifikavimo etapą. Daug laiko tam neturime, nes rizikuojame pralaimėti konkurencinėje kovoje“, – pažymėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Labai dažnai oficialiose kalbose kartojama, kad Lietuva, būdama maža ir atvira valstybė, neblogai integravosi į pasaulio ekonomiką ir pasaulinės vertės grandines. Bet kaip rodo šių metų pirmo ketvirčio statistika, mūsų ekonominiai interesai vis dar daugiausiai orientuoti į mūsų regioną ir ES rinką (neskaitant JAV rinkos): eksportas į Latviją sudarė 10,8 proc., Lenkiją – 9,9 proc., toliau eina – Vokietija (8,7 proc.) , Rusija (7,9 proc.), JAV (6,6 proc.), Estija (5,3 proc.), Nyderlandai (5,2 proc.), Švedija (4,4 proc.) JK (3,9 proc.), Danija (2,6 proc.). Esant tokioms konkurencinėms sąlygoms, išaugus kaštams, jau artimiausiu metu bus labai sunku konkuruoti net ES rinkos viduje, todėl verslas ieško ir ieškos nišinių rinkų savo produktams. Įėjimas į naujas rinkas reikalauja papildomų kaštų ir laiko – naujų rinkų paieška, įsitvirtinimas jose, produktų sertifikavimas užima 5–7 m.

Apie ES prekybos politiką naujame geopolitiniame kontekste bei Lietuvos užsienio ekonominės politikos strategiją smarkiai pasikeitus tarptautinės prekybos sąlygoms šiemet bus diskutuojama spalio 20 d. Vilniuje vyksiančiame Metų ekonomikos forume.

„Šiemet forume išskirtinis dėmesys bus teikiamas Lietuvos užsienio ekonominės politikos strategijai ir ekonominei diplomatijai. Apie tai, kaip išėjus iš Kinijos, Baltarusijos bei Rusijos rinkų būtų galima kuo sparčiau įsitvirtinti naujose rinkose aptarsime ne tik su Lietuvos verslo ir politikos lyderiais, bet ir aukščiausio rango europinių institucijų ir verslo organizacijų atstovais“, – sakė V. Janulevičius.

Pasak V. Janulevičiaus, atsižvelgiant į mūsų šalies ir jos ekonomikos dydį, vietą ir istoriją, Lietuvos užsienio politika turi būti glaudžiai susieta su ekonomine valstybės raidos kryptimi, verslo plėtros planais. Valstybė turi apsibrėžti aiškų 10-20 metų vektorių ir su verslu išdiskutuoti eksporto kryptis, pasirengti rinkų analizes, strategijas ir jų laikytis.

Renginyje pranešimus skaitys ir diskusijoje dalyvaus Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato Generalinio direktoriaus pavaduotojas Denis Redonnet, europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ prezidentas Fredrik Persson, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pirmininkas Bernd Lange, Europos technologijų pramonės asociacijos ORGALIM generalinis diektorius Malte Lohan, Danijos Prekybos Tarybos Eksporto, Inovacijų ir Vyriausybės bei viešųjų reikalų direktorius David Michael Schjerlund, pirmoji Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja, Ekonomikos ministrė Yulia Svyrydenko ir kiti.

Daugiau informacijos: https://www.lpk.lt/metu-ekonomikos-forumas-2022/

FACEBOOK

Artimiausi renginiai