2014 m. gruodžio 9-11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) surengė Ukrainos verslo organizacijų vadovų ir įmonių vizitą Briuselyje. Delegaciją sudarė Ukrainos pramonininkų ir verslininkų lygos (USPP) prezidentas A.Kinakh, USPP viceprezidentas S.Prokhorov, Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas H.Chizhykov, o taip pat – statybos, tekstilės, žemės ūkio, žemės nuomos, energetikos ir lėktuvų gamybos šakų įmonių vadovai.

Vizitą organizavo LPK ir delegacijoje dalyvavo LPK generalinis direktorius Gediminas Rainys, Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Gintautas Pangonis, LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas, EESRK narys Gintaras Morkis ir Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas Tomas Vasilevskis, Lietuvos įmonių vadovai.

Vizito tikslai:

  • Sustiprinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Ukrainos verslo organizacijų bei įmonių bendradarbiavimą europiniais verslo reguliavimo, investicijų, tarptautinės prekybos bei rinkų atvėrimo klausimais.
  • ES institucijoms pristatyti Ukrainos verslo bendruomenės požiūrį į šiandieninę ekonominę, politinę ir socialinę padėtį šalyje, aptarti Ukrainos ekonomikos stabilizavimo ir sutvirtinimo priemones.
  • Europinėms verslo organizacijoms atskleisti šiandieninę verslo aplinką, Ukrainos pramonės ir verslo problematiką, o taip pat aptarti perspektyvas, ekonominį šalies potencialą ir momento svarbą, planuojant investicijas bei prekybą ateityje.
  • Sudaryti sąlygas Ukrainos verslo organizacijoms kalbėti vienu balsu apie iššūkius ir perspektyvas, susijusias su ES-Ukrainos išsamaus ir visapusiško laisvos prekybos erdvės susitarimo (DCFTA) įgyvendinimu.
  • Supažindinti Ukrainos verslo organizacijas su ES institucijomis, sprendimų priėmimo mechanizmu ir verslo interesų atstovavimu, siekiant paskatinti Ukrainos verslą aktyviai domėtis europiniais klausimais, planuoti integravimąsi į europines verslo struktūras ir atitinkamai stiprinti organizacijų pajėgumus.

Vizito metu delegacija susitiko:

  • Europos Komisijoje: Prekybos komisarės C.Malmström kabineto vadove Maria Åsenius, Kaimynystės politikos ir plėtros komisaro J.Hahno kabineto vadovo pavaduotoja Emma Udwin, Paramos Ukrainai grupės (Support Group for Ukraine) Prekybos ir muitų padalinio vadovu Philippe Cuisson ir Energetikos ir aplinkos padalinio vadovu Torsten Wollert, Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato (DG TRADE) Kaimynystės politikos prekybos aspektų skyriaus vadovu Luc Devigne, Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinio direktorato Rytų kaimynystės geografinio koordinavimo skyriaus vadovu Andrea Matteo Fontana.
  • Europos Parlamente: Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) Ukrainos monitoringo grupės nariais (organizatorius: EP narys Gabrielius Landsbergis), Europos Parlamento Prezidento Martino Šulco patarėju Rytų partnerystės, Rytų kaimynystės, EURONEST ir Rusijos klausimais Arnoldu Pranckevičiumi.
  • Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitete: prezidentu Henri Malosse, darbdavių grupės prezidentu Jacek Krawczyk, darbdavių grupės nariais.
  • Europinėse verslo asociacijose: Europos verslo konfederacijoje BUSINESSEUROPE (diskusija „Europos ir Ukrainos verslo bendradarbiavimo stiprinimas DCFTA kontekste“).
  • Diplomatinis korpusas: Ambasadoriumi, Nuolatiniu atstovu ES Raimundu Karobliu, Nuolatinio atstovo pavaduotoju Albinu Zananavičiumi, Ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Dainiumi Kamaičiu, Ukrainos ambasadoriumi Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo kunigaikštystėje Igoriu Dolgovu, Ukrainos misijos prie ES vadovo pavaduotoja Liubov Nepop.

Susitikimuose išsakytos Ukrainos verslo delegacijos pozicijos

  • Ukraina šiuo metu kariauja karą, bet tuo pačiu metu siekia įgyvendinti radikalias reformas ir stiprinti integraciją į ES. Rusija siekia sulėtinti suartėjimo su ES procesą. Jaučiamas ES valstybių narių ir ES institucijų nuovargis (fatigue) gvildenant Ukrainos klausimus.
  • • Ukrainos pramoninė gamyba šiais metais smuko 9-10 proc., BVP smuko 7 proc., infliacija siekia 25 proc., milžiniškas nacionalinės valiutos nuvertėjimas ir aukso atsargų mažėjimas. Buvęs Donecko ir Luhansko regionų ekonominis indėlis į Ukrainos ekonomiką: 23 proc. pramoninės gamybos, 15 proc. BVP. Prognozuojama, kad kitais metais Ukrainos ekonomika augs apie 2 proc., infliacija sieks 11-12 proc. (optimistinis scenarijus). Pesimistiniu scenarijumi, jei nebus patvirtintas valstybės biudžetas ir paramos programos, šaliai gali grėsti techninis nemokumas.
  • • Ukrainos verslas vieningai remia DCFTA procesą („strateginis pasirinkimas“) ir neigiamai vertina DCFTA įgyvendinimo atidėjimą iki 2015 m. gruodžio. Manoma, kad taip prarandamas laikas ir didinamos įvairios rizikos (lėtinamos reformos ir technologinė pažanga).
  • • Ukrainos ekonomika turi būti mažiau priklausoma nuo Rusijos (pvz. 40 proc. visų autotransporto priemonių ir apie 60 proc. traukinių lokomotyvų buvo skirta Rusijos rinkai). Tikimasi, kad Ukrainos eksportas palaipsniui orientuosis į ES rinką: jau šiandien 35 proc. viso šalies eksporto nukreipta į ES, lyginant su 22 proc. į Rusijos Federaciją. Būtina kuo skubiau modernizuoti šalies ekonomiką, kuri šiandien negali konkuruoti ES.
  • • Verslas remia radikalias reformas („Ukraina turi atlikti namų darbus“, „nėra laiko reformų imitavimui“, „reformos – nėra tikslas savaime, tai – naudos matymas“). Verslas nori matyti Ukrainą kaip didelės pridėtinės vertės ekonomiką – ne vien pigios darbo jėgos ir žaliavų tiekėją.
  • • Pagrindiniai uždaviniai – gerinti investicinį klimatą ir verslo sąlygas, griežtomis priemonėmis kovoti prieš korupciją, įgyvendinti teisinės sistemos reformą, viešųjų pirkimų reformą, reformuoti viešąjį administravimą, stiprinti energetinį efektyvumą, užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, užtikrinti sąžiningos konkurencijos taisyklių laikymąsi ir kt. Milžiniškas iššūkis – techninių standartų pritaikymas prie ES normų.
  • • Prisitaikymo klausimas: Ukrainai reikia paramos programų, padėsiančių prisitaikyti prie dalyvavimo ES rinkoje ir tarptautinėje prekyboje (techninių standartų pritaikymas). Tikimasi konkrečios paramos MVĮ (rinkų atvėrimui, techninėms konsultacijoms, mokymams). Parama taip pat laukiama pilietinės visuomenės stiprinimui ir suartėjimui su ES. „Mums reikia ne žuvies, o meškerės“.
  • • Organizacijas ir įmones taip pat domina dalyvavimas Europos Komisijos skelbiamuose tenderiuose. Apgailestaujama, kad šiandieniniai kriterijai Ukrainos verslui yra neįkandami.
  • • ES institucijos ir europinės bei tarptautinės finansinės institucijos turi koordinuoti paramos Ukrainai programas, jų tikslus ir sąlygiškumo modalumus.
  • • Ukrainos vyriausybė privalo įtraukti verslo organizacijas į strateginių valstybės planų kūrimo procesą, įskaitant reformų planavimą ir įgyvendinimą. Pilietinės visuomenės organizacijos ir plačioji visuomenė turi žinoti reformų planus, paramos tikslus ir įgyvendinimo laiką. Visuomenėje gajus supratimas, kad DCFTA reiškia stebuklą, išspręsiantį visas problemas, todėl būtina moderuoti lūkesčius. Visuomenė laukia staigių pokyčių, todėl nuogąstaujama, kad supratimo ir informacijos stoka gali išprovokuoti socialinius neramumus. Šiuos lūkesčius taip pat išnaudoja Rusijos propaganda, kurios tikslas – skatinti piliečių nepasitenkinimą valdžia.
  • • Ukrainoje nėra socialinio dialogo. Smulkių ir vidutinių įmonių yra visai mažai. Pvz. Donbase SME tenka tik 4 proc. BVP.
  • • Ukrainoje auga pilietinės visuomenės kritinė masė, kuri neleis pakeisti strateginės europinės integracijos krypties. Reikia daugiau informacijos apie ES, vieningos rinkos ir modernizavimosi privalumus, jaunimo verslumo skatinimo. Norėdamos suprasti situaciją Ukrainoje, ES institucijos turi bendradarbiauti su Ukrainos verslo organizacijomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis.
  • • Ukrainos verslo organizacijos labai vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pagalbos Ukrainos verslui iniciatyvas.

ES institucijų ir organizacijų pozicijos

Philippe Cuisson (Paramos Ukrainai grupė)

  • Paramos Ukrainai grupės pristatymas.
  • Informacija apie kitų metų sausio mėnesį planuojamą donorų konferenciją, kurios tikslai – pagalbos Ukrainai strategija, reformų planas ir koordinacinio centro sukūrimas (vėliau Emma Udwin informavo, kad konferencijos laikas ir koncepcija keisis).
  • Ukraina turi pasinaudoti proga ir jau šiandien įgyvendinti reformas. Būtina įtikinti potencialius donorus, kad šalis pasirengusi reformoms.
  • ES-Ukrainos DCFTA yra ambicinga (daug ambicingesnė nei sutartis su Lenkija prieš 21 metus). Sutartis numato pereinamuosius laikus ir asimetrines sąlygas, leisiančias tam tikroms šakoms palaipsniui prisitaikyti.
  • Svarbu, kad Ukrainos įmonės galės dalyvauti ES rinkoje ir įsijungti į europines bei tarptautines vertės kūrimo grandines.
  • 1991 m. Lenkija ir Ukraina turėjo vienodą BVP per capita; šiandien Lenkijos rodiklis – keturis kartus aukštesnis.
  • Būtina suprasti, kad, priešingai nei teigia Rusijos atstovai, DCFTA ir ES standartų perėmimas neužkirs kelio Ukrainos prekybai su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu. Tuo tarpu, prisijungusi prie šių šalių muitų sąjungos, Ukraina nebetektų atitinkamų laisvių.
  • Po Maidano įvykių ES ir finansinių institucijų parama siekia 15 proc. Ukrainos BVP.
  • Verslo bendruomenė turi dalyvauti DCFTA procese ir aktyviai reikšti savo nuomonę reformas įgyvendinančiai vyriausybei.

Luc Devigne (DG TRADE)

  • ES yra pasirengusi padėti Ukrainai, tačiau pati Ukraina turi keistis ir reformuotis Suprantama, kad tai nėra lengvas procesas. Paminėtas reikalavimas kilmės sertifikatus išduoti per muitinės tarnybas, o ne per Pramonės ir prekybos rūmus.
  • Prekyba su ES neišspręs visų Ukrainos problemų. Ukrainai reikia tiesioginių užsienio investicijų, todėl būtina skubiai gerinti verslo sąlygas.
  • DCFTA neatima teisės prekybinius santykius su kitais blokais („DCFTA – draugystė, o [Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano] muitų sąjungą – santuoka“).

Andrea Matteo Fontana (DG DEVCO)

  • Europos Komisijai siekia prisidėti prie Ukrainos ekonomikos stabilizavimo ir klestėjimo. Todėl Europos Komisija ir finansinės institucijos (EIB, EBRD) tęs paramos teikimą.
  • Europos Komisijos ir EIB numatyta skirti 355 mln. eurų valdymo reformai įgyvendinti. Pagrindinės paramos sritys: konstitucinė reforma, rinkimų sistemos reforma, teisinės sistemos reforma, kova prieš korupciją.
  • 2014 m. parama orientuota į valdymo reformą; 2015 m. dėmesys bus sutelktas į privataus sektoriaus reformas.
  • DG DEVCO finansinė parama teikiama vyriausybei, tačiau Komisija gali patarti vyriausybei dėl prioritetinių, su verslu susijusių, reformų ir paramos krypčių. DG DEVCO nori žinoti, ko reikia Ukrainos privačiam sektoriui, kad būtų galima geriau nukreipti žmogiškuosius ir finansinius resursus. Techninių reglamentų adaptavimo tikslai jau yra paramos programoje.
  • Iš diskusijos galima spręsti, kad korupcija – šiuo metu opiausia verslo akimis problema. Su tuo susijęs ir verslo organizacijų reikalavimas suteikti pilietinei visuomenei daugiau teisių, vykdant europinės ir tarptautinės paramos įsisavinimo priežiūrą.
  • Komisija ir EBRD norėtų daugiau dėmesio skirti verslumo skatinimui.
  • Išgirdęs nuogąstavimą, kad Ukrainos įmonės neturi galimybių dalyvauti ES ir finansinių institucijų tenderiuose, teigė, kad būtent EIB ir EBRD formuluoja dalyvavimo sąlygas. Taip pat pridūrė, kad Ukrainos įmonės turi augti, stiprėti ir konkuruoti su ES įmonėmis (Ukrainos verslininkas replikavo: „jei norite, kad karvė duotų daugiau pieno ir mažiau ėstų, reikia ją dažniau melžti ir mažiau šerti“).

Maria Åsenius (C.Malmström kabinetas)

  • Ukraina yra ypatingas atvejis ir jai skiriamas ypatingas, nestandartinis, dėmesys.
  • Ukrainos draugai siekia sustiprinti šalies ekonomiką, padėti reformuotis ir sudaryti sąlygas užsienio investicijoms (parama ir vienašalis muitų suspendavimas).
  • Ukraina turi visas galimybes diversifikuoti eksporto srautus į labiau nuspėjamas rinkas ir būti mažiau priklausoma nuo Rusijos. Šiuo metu palankus veiksnys – konkurencingos eksporto kainos.
  • Komisijai svarbu žinoti, kad verslo bendruomenė remia svarbiausių sričių reformas, ypač kovą prieš korupciją ir teisinės sistemos reformą (kai kurios reformos turėjo būti įgyvendinamos kur kas greičiau).
  • Reaguodama į Ukrainos verslo nuostatą dėl DCFTA įgyvendinimo atidėjimo, Åsenius patvirtino, kad Komisija taip pat apgailestavo dėl tokio sprendimo. Tuo pačiu pridūrė, kad būtina veiksmingai išnaudoti ateinančius metus ir pasirengti DCFTA įgyvendinimui.
  • Åsenius sutiko, kad būtina formuoti realistiškus Ukrainos visuomenės lūkesčius apie DCFTA naudą.

Emma Udwin (J.Hahn kabinetas)

  • Komisaras J.Hahn atidžiai stebi situaciją Ukrainoje, puikiai supranta šalies poreikius ir įžvelgia geras galimybes pritraukti investicijas („Ukraine is an investment case“). Tačiau yra skirtumas tarp donoro ir investuotojo: investuotojas siekia investicijų atsiperkamumo. Ukraina tikrai bus kaip Lenkija, jei pasiryš reformoms.
  • Verslo bendruomene yra svarbi jėga šiame pereinamajame etape. Komisijai reikia informacijos iš pirmų lūpų (vizito Ukrainoje metu komisaras susitiko su Europos verslo asociacijos nariais ir planuoja plėsti kontaktų ratą).
  • Komisaras pasirengęs dar griežčiau kalbėti apie būtiniausias reformas („ES išgyvena jos pačios krizę ir susiduria su pinigų pagalbai stoka. Todėl Ukraina turi atrodyti puikia šalimi investicijoms, o ne pinigų praradimui“).
  • Komisija planavo kitų metų sausio mėnesį surengti donorų konferenciją, skirtą šalies ekonomikos atstatymui. Tačiau karas tęsiasi ilgiau nei tikėtasi, todėl konferencija įvyks vėliau, priklausomai nuo situacijos Ukrainos Rytuose, ir bus skirta reformoms ir investicijoms. Komisija tariasi dėl geriausio konferencijos formato ir temų. Udwin klausė, ar nebūtų tikslinga vieną jos dalių skirti verslo sąlygų gerinimui.

INTA (Europos Parlamentas)

  • G.Landsbergis pristatė Europos Parlamento veiklą su Ukraina susijusiais klausimais. Pažymėjo, kad INTA komitetui rūpi ne vien prekybos aspektai, bet ir reformų įgyvendinimas, karas Rytų Ukrainoje ir šalies ekonomikos stiprinimo priemonės.
  • INTA nariai teiravosi apie naujosios šalies vyriausybės ministrų pasirengimą planuoti ir įgyvendinti radikalias reformas (verslo atstovai teigė, kad spręsti anksti; pridūrė, kad analizuos paskelbtą Vyriausybės veiksmų programą).
  • Nariai klausė apie anglies atsargų trukumą ir situaciją energetikos sektoriuje (anglių tiekimas blokuojamas; elektros tinkluose dėl nusidėvėjimo prarandama apie 18 proc. energijos; būtinos priemonės, skatinančios energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių šaltinių panaudojimą ir renovaciją).

Arnoldas Pranckevičius (Europos Parlamento prezidento M.Šulco kabinetas)

  • Informavo, kad Europos Parlamente įsteigta „Ukrainos draugų grupė“, kurioje jau dalyvauja 47 nariai iš 18 valstybių narių.
  • Informavo apie Užsienio reikalų komiteto ir delegacijos ES-Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete veiklą; taip pat – apie derybininkų P.Kokso ir A.Kvasnevskio misijas Ukrainoje.
  • Nuogąstavo, kad Parlamente veikia apie 150 euroskeptikų grupė, kurios nariai atvirai oponuoja ES-Ukrainos suartėjimui.
  • Aptartas DCFTA procesas ir įgyvendinimo atidėjimas, ES-Rusijos santykiai Europos Parlamento akimis, pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas sprendimų priėmime ir jos bendradarbiavimas su europinės pilietinės visuomenės organizacijomis.

BUSINESSEUROPE

  • Surengta diskusija „Europos ir Ukrainos verslo bendradarbiavimo stiprinimas DCFTA kontekste“. Dalyvavo BUSINESSEUROPE generalinis direktorius Markus Beyrer, Tarptautinių santykių departamento direktorė Luisa Santos, ES šalių pramonės organizacijų atstovai, europinių asociacijų atstovai (metalų, automobilių pramonės) ir įmonių atstovai (BASF, PHILIPS, GENERAL ELECTRIC, Solvay, UPS). Sveikinimo žodį tarė Ukrainos misijos prie ES vadovo pavaduotoja Liubov Nepop.
  • Markus Beyrer išreiškė paramą DCFTA procesui ir planuojamoms šalyje reformoms. Patikino, kad BUSINESSEUROPE bendradarbiauja su Europos Komisija ir Paramos Ukrainos grupe. Priminė, kad organizacija bendradarbiavo rengiant Rytų partnerystės verslo forumą Vilniuje ir aktyviai bendradarbiaus rengiant forumą Rygoje. BUSINESSEUROPE taip pat dalyvaus įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą programą East Invest II (tariamasi su Eurochambres dėl dalyvavimo formatų). Patvirtino, kad BUSINESSEUROPE pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su Ukrainos pramonės (USPP) ir darbdavių (FEU) organizacijomis ir suteikti joms visą reikalingą pagalbą santykiuose su ES institucijomis.
  • Ambasadoriaus pavaduotoja Nepop dėkojo BUSINESSEUROPE už dėmesį Ukrainai. Pasak jos, DCFTA ir vienašalio muitų suspendavimo nauda bus juntama tik žinant, kaip pasinaudoti jų privalumais. Ji ragino europinį verslą toliau remti spaudimą Rusijos Federacijai. Ukraina pasirengusi reformuotis ir siekti pilnaverčio dalyvavimo ES vidaus rinkoje.
  • PHILIPS informavo, kad bendradarbiauja su Kievo administracija, įgyvendinant miesto apšvietimo projektą. Įmonė remia Vyriausybės pastangas pereiti prie rinkos ekonomikos sąlygų. Teiravosi apie makroekonomines prognozes kitiems metams ir santykių su Rusija perspektyvas.
  • General Electric teigė, kad pastaruoju metu stebi konkrečius Vyriausybės veiksmus kovojant prieš korupciją ir gerinant verslo sąlygas (pvz. mažinant administracinę naštą įmonėms). Pasidžiaugė, kad vietos verslas taip pat remia šiuos prioritetus.
  • Aptarta intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarba. BUSINESSEUROPE pažadėjo suteikti informaciją apie jos įgyvendinamas iniciatyvas šioje srityje.

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas (EESRK)

  • EESRK Darbdavių grupės prezidentas akcentavo, kad šis susitikimas yra nuoseklaus EESRK darbo Ukrainos tema dalis ir pabrėžė būtinybę stiprinti EESRK Darbdavių grupės ryšius su pagrindinėmis Ukrainos verslo organizacijomis. Veiklos sričių, kuriose šis bendradarbiavimas yra ypač reikalingas, Ukrainos pusei yra labai daug.
  • Gintaras Morkis pabrėžė būtinybę Ukrainos verslo organizacijoms aktyviai įsitraukti ir dalyvauti jau egzistuojančioje Rytų Partnerystės pilietinės visuomenės forumo veikloje bei šiuo metu besiformuojančios ES-Ukrainos pilietinės visuomenės platformos veikloje, kurios sukūrimas numatytas Asociacijos sutartyje ir kurioje iš ES pusės dalyvaujantis partneris yra būtent Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai