Tik kas penktas Lietuvos verslininkas nėra linkęs įdarbinti užsieniečių
Nors socialiniai rodikliai byloja apie mažėjantį nedarbą Lietuvoje, tačiau darbo rinkoje dėl esamo struktūrinio nedarbo susiformavo aukšto ilgalaikio nedarbo tendencija. Augant emigracijai ir negerėjant demografinei padėčiai, kai kuriuose Lietuvos regionuose ima vis labiau trūkti kvalifikuotų ir motyvuotų mokytis darbuotojų. Didėjantis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumas skatina įmones svarstyti apie specialistų paiešką užsienio šalyse.
Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) apklausus 120 aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų, beveik du iš trijų darbdavių teigia, jog jaučia darbuotojų trūkumą. Labiausiai trūksta vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. 5-ios iš 10-ies apklaustų įmonių teigė, jog joms trūksta gamybinės įrangos operatorių. 4-ios iš 10-ies įmonių, jog trūkstą įvairių gamybos vadovų ir inžinierių bei įrangos mechanikų-prižiūrėtojų. 3 iš 10-ies įmonių sakė, jog trūksta programuotojų ar kitų IT specialistų, taip pat prekybos vadybininkų.
Daugiau nei pusė (64,2 proc.) apklaustų įmonių atstovų teigė, jog darbuotojų trūkumą būtų linkusios pakeisti specialistais iš užsienio. Tik 19,2 proc. įmonių vadovų įvardino, kad šiuo metu nėra linkę įdarbinti užsieniečių. Apie 16,7 proc. apklaustųjų teigė, jog nesvarstė priimti specialistų iš užsienio, nors dalis jų pripažino, jog periodiškai priima darbuotojus iš užsienio, tačiau dėl griežtos įdarbinimo tvarkos nemato galimybės darbuotojų iš užsienio skaičiaus sieti su ilgalaikės plėtros strategija.
Taip pat, įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai.
Įmonių vadovų teigimu, galimybė rasti ir gebėti pritraukti būtinų įmonei specialistų darbui Lietuvoje būtų tik pozityvus impulsas įmonių veiklai.
30,8 proc. atstovų teigė, jog susidūrė su situacijomis, kai biurokratiniai ar teisiniai trukdžiai kliudė užsieniečių įdarbinimui. Visos įmonės vienareikšmiškai sutiko, jog procedūros trunka per ilgai, atsakingos institucijos Lietuvoje ne visada geranoriškai bendradarbiauja, dėl perteklinių apribojimų darbuotojai praranda suinteresuotumą dirbti įmonėje ilgesniam nei pusės metų ar metų laikotarpiui.
Dalis įmonių pripažino, jog tenka naudotis kitais būtais įsivežti darbuotojų darbui Lietuvoje. Pavyzdžiui, samdomi dirbti Lenkijoje priimti darbuotojai, taip apeinant Lietuvos migracijos reikalavimus.
LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).
