Taršos kvapais problemą LPK ragina spręsti racionaliai: atsakyti turi teršėjai, o ne visas verslas
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, dėl ministerijos siūlomų priemonių kovai su tarša. LPK pabrėžia, kad šią problemą reikia spręsti taikant administracinio poveikio priemones konkretiems taršos normas viršijantiems teršėjams, o ne griežtinant teisinį reglamentavimą absoliučiai visam konkrečioje teritorijoje veikiančiam verslui.
LPK pastabose Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktiems derinti kvapų reglamentavimą keičiantiems higienos normos (HN 121:2010) pakeitimams, pabrėžiama, kad siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti ir neproporcingi siekiamam tikslui, o siūlomos priemonės yra radikaliai per griežtos. Jos dažnu atveju būtų nepakeliamas smūgis verslui.
LPK pažymi, kad pasitaikančios pavienės problemos neturėtų būti sprendžiamos, kuriant dar didesnes ir programuojant skaudžius padarinius. Mažinant taršos normas Sveikatos ministerijos siūlomais teisės aktų pakeitimais, bus bloginamos verslo sąlygos, atitinkamai ribojamas atskirų ūkio šakų bei šalies konkurencingumas. Siekis atitikti reglamentuojamas normas pareikalaus didžiulių investicijų, o neskyrus paramos, numatyti pereinamieji laikotarpiai bus tik laikas, iki kurio įmonės turės faktiškai užsidaryti.
Leidžiamos kvapų koncentracijos turėtų būti diferencijuojamos, atsižvelgiant į tai, kur yra teritorija, kokia kvapų kilmė, jos sklaida ir jos įtaka žmonių sveikatai, į istoriškai susiklosčiusias aplinkybes (pvz., kai miestas peržengia apsaugines gamyklų teritorijų zonas; lokalioje gamyklos teritorijos zonoje, kur vyksta specifiniai procesai, kvapų koncentracijos norma galėtų būti didesnė). Be to, nederėtų nustatyti aukštesnių už ES šalyse galiojančius normatyvus.
Reaguojant į siūlymus drastiškai griežtinti reikalavimus, visų pirma būtina matyti aiškų pagrindimą, atliktų analizių rezultatus (pvz., kiek gauta skundų, kiek buvo patikrinta ir testas/tyrimas parodė, kad kvapas stipriai jaučiamas, bet nesiekia dabar leidžiamos normos, kiek tai yra nuolatinis kvapas, kiek periodinis ar trumpalaikis ir pan.). Iki šiol LPK nėra žinoma apie Lietuvoje akredituotą laboratoriją, kuri galėtų atlikti gyvenamosios aplinkos oro užterštumo tyrimus ir nustatyti 8 europinių kvapo vienetų ar dar griežtesnių kvapo ribinių verčių atitiktį. Taip pat nėra pateikta jokių argumentų, kodėl Lietuvoje siūloma konkreti ribinė vertė – tiesiog pateikiama nuoroda į kitose ES šalyse taikomas kvapo ribines vertes, kurios, beje, svyruoja nuo 0,25 iki 10 OUE/m3.
LPK ragina atidžiai įvertinti siūlomų priemonių galimus padarinius ir viliasi, kad bus priimti viešąjį interesą atliepiantys sprendimai, kurie nedarys žalos šalies ūkio konkurencingumui ir neužprogramuos skaudžių pasekmių visai valstybės gerovei.
