Lpk Logo Lt

Tarptautinės konferencijos „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas: problemos ir galimybės“ apibendrinimas

2015 07 01

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė konferencija „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas: problemos ir galimybės“. Pateikiame konferencijos apibendrinimą.

APIBENDRINIMAS

Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su Seimo Ekonomikos komitetu ir advokatų profesine bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ birželio 23 d. surengė tarptautinę konferenciją „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje reglamentavimas: problemos ir galimybės“.

Konferencijos tikslas – aptarti ir įvertinti Lietuvos elektros energetikos sektoriuje teikiamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reglamentavimą ir įtaką elektros energijos kainai, taip pat galimybes ir būtinumą tobulinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reguliavimo modelį,  paslaugų priskyrimo viešosioms paslaugoms metodus, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kontrolės ir finansavimo mechanizmus, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčio teisinio reguliavimo problemas.

Konferencijoje dalyvavo užsienio ekspertai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Energetikos ministerijos, kitų ministerijų ir valstybės institucijų, Lietuvos pramonės ir energetikos įmonių atstovai.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikoje sąrašą sąlygoja Lietuvos įstatymuose numatytos nuostatos, t.y. idėjos, kurias paslaugas reikia laikyti viešosiomis, gimsta Seime. ES Elektros ir Gamtinių dujų direktyvos numato galimybę paslaugų, susijusių su energijos efektyvumo didinimu, atsinaujinančios energetikos plėtra, energetinio saugumo didinimu pripažinimą viešosiomis ir atitinkamą jų finansavimą per papildomą tarifo dedamąją. Dabar Lietuvoje iš VIAP remiama atsinaujinanti energetika, termofikacija, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose išlaikymas, strateginiai projektai (NordBalt jungtis) bei Ignalinos AE.

Nuo pat VIAP atsiradimo 2004 metais jo dalis elektros tarife nuolatos didėjo, kol pagaliau 2013 – 2015 metų laikotarpiu pradėjo mažėti ir sumažėjo 40%. Per 2008 – 2015 metų laikotarpį VIAP rinkliava sudarė 1410 mln. eurų, iš jų 990 mln. eurų sumokėjo verslas.

Pastaruoju metu buvo įvestas ir VIAP mokestis dujų sketoriuje. VIAP sistema yra iš esmės valstybės pagalbos schema – vieni vartotojai moka, kiti – gauna. Ypač diskutuotinas klausimas yra dalies termofikacinių elektrinių rėmimas, nes vienos termofikacinės elektrinės tapo rėmėjomis,o kitos – paramos gavėjomis. Atkreiptas dėmesys, kad papildoma parama laikytinas ir termofikacinėms elektrinėms, tiekiančiioms šilumą gyventojams, nustatytas lengvatinis PVM tarifas šilumai.

Elektros energija Lietuvoje yra brangi – lyginant ir absoliučiais skaičiais, ir visų pirma pagal perkamąją galią. Kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos – elektros kainų palyginimas rodo, kad Lietuvos gyventojams nustatytos kainos yra apylygės ar net mažesnės, o pramonės vartotojai moka didžiausią kainą regione. VIAP dydį reikėtų derinti su mokėtojų galimybėmis, įvertinant ar pramonė gali likti konkurencinga.

Dalis VIAP mokėjimo sistemos yra sureguliuota įstatymais, dalis – poįstatyminiais aktais. Seime norima keisti Elektros energetikos įstatymą, detaliau apibrėžiant mokėjimo principus, o gal ir numatant gavėjų pelno ribojimą.

Pramonės, ypač energijai imlios, konkurencingumo palaikymas mažinant elektros energijos antkainius labai akivaizdus didžiausios Europos pramoninės valstybės Vokietijos energetikos politikoje. Vokietijos „Energiewende“ politika numato sparčią atsinaujinančios energetikos plėtrą ir visų branduolinių elektrinių uždarymą iki 2022 metų. Atsinaujinančios energetikos plėtra remiama per papildomą rinkliavą – už tai vartotojai moka net 6,17 eurocento už kWh. Tuo tarpu 2000 Vokietijos energijai imlių įmonių nustatytas diferencijuotas lengvatinis 0,05 – 1,23 eurocentų už kWh tarifas.  Taip daroma, kad energijai imlios įmonės nebankrutuotų ar neperkeltų savo veiklos už ES ribų. Nepaisant net ir šių pastangų, pastebima, kad energijai imli Vokietijos pramonė sukauptą amortizaciją investuoja už ES ribų ir mažėja jos lyginamasis svoris pramonės struktūroje.

Lietuvos įmonių kaštus energetikai didina tai, kad nustatytam VIAP mokesčiui (kuris ypač išaugo 2009 – 2011 metais) priskaičiuojami ir vartojimo mokesčiai (PVM, akcizai). Konferencijos dalyviai nurodė, kad VIAP mokesčio dydis šoktelėjo tuo metu, kai iš Ūkio ministerijos eneregtikos klausimai perduoti naijai sukurtai Energetikos ministerijai. Šios ministerijos veiklos leitmotyvu tapo lėšų (ypatingai investicinių) sukaupimas energetikos politikai vykdyti, o energijai imlių įmonių konkurencingumo klausimas iš esmės buvo išbrauktas iš Energetikos ministerijos darbotvarkės.

Lietuvos chemijos pramonės įmonių vadovai nurodė, kad labai sunku prognozuoti kaštus, susijusius su VIAP mokėjimu. Jie taip pat akcentavo egzistuojančius apmokestinimo nelogiškumus. Kaip pavyzdžiai buvo nurodyti atvejai, kai įmonė „Lifosa“ privalo mokėti mokestį už nuosavos gamybos elektros energiją, pagamintą iš atliekinės šilumos. O įmonė „Fortum“, šilumos gamybai deginanti patį pigiausią kurą– buitines atliekas, yra VIAP lėšų gavėja.

VIAP mokestis atsirado 2004 metais, nors Lietuvai tapus ES nare atsivėrė galimybės daugelį investicinių energetinių projektų finansuoti struktūrinėmis lėšomis. Taipogi, tuo metu tebedirbo Ignalinos AE, gaminusi pigią elektrą, ir politikų sprendimu, elektros energijos antkainis turėjo sumažinti gyventojų reikmėms tiekiamos brangesnės šilumos kainą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes galima daryti tokias išvadas:

  • Energetikos politikos priemonių įgyvendinimui nebūtina didinti VIAP, kuris siekiant užtikrinti įmonių konkurencingumą, turi būti kuo mažesnis;
  • VIAP mokėjimas ir lėšų gavimas turi būti įstatymų lygmeniu tiksliau reglamentuoti;
  • Investicijas iš VIAP lėšų daugeliu atvejų galima keisti kitų šaltinių lėšomis: tarptautinių infrastruktūrinių fondų (savalaikiai ir kokybiškai parengus ir apgynus investicinius projektus), Lietuvai skirtų struktūrinių lėšų, skolintų ar privataus kapitalo lėšų;
  • Pramonės, ypač energijai imlios, energetinių kaštų konkurencingumas turi būti politikų, priimančių sprendimus dėl VIAP, vertinimo objektas;
  • Rekomenduotina naujai peržiūrėti VIAP mokėtojų ir gavėjų sąrašus;
  • Naujai įvertinti ir subalansuoti VIAP mokėjimo ir gavimo apimtis.

 Daugiau informacijos:

Susijusios naujienos

V. Janulevičius: Laiškas Lietuvos biurokratams

2024 03 26
Dsc 3767

E. Stonkutė: Ką šiais metais laiške Kalėdų Seneliui norėt...

2023 12 19
Luann Hunt R6r8jxhtwik Unsplash

Vidmantas Janulevičius: Ar bus Lietuvoje karas?

2023 12 12
Paulius Andriekus T0rm6josiw4 Unsplash
Archyvas, energetika, Konferencijos, pramonė, VIAP, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[4042],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, energetika, Konferencijos, pramon\u0117, VIAP, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="500">

Įrašykite paieškos frazę: