Antradienį nuotoliniame susitikime su naujuoju Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu bei jo komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė Lietuvos eksporto plėtros perspektyvas, ES prekybos ir investicijų politikos strategijos bei Kinijos, kaip rinkos ekonomikos valstybės, statuso klausimus, „post-Brexit“ problemų sprendimo, Lietuvos ekonominio atstovavimo tinklo, Europos Komisijos anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmo (CBAM) iniciatyvos temą ir kitus svarbius klausimus.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, viena iš svarbiausių veiklos krypčių, kurioje norima stiprinti bendradarbiavimą su Užsienio reikalų ministerija – eksporto plėtra ir skatinimas.

„Lietuvos pramonė sukuria daugiau kaip 80 procentų šalies eksporto. Nuo eksporto priklauso ir priklausys šalies ekonominis augimas bei socialinė gerovė. LPK, bendromis pastangomis su valstybinėmis institucijomis, siekia plėtros esamose rinkose, naujų rinkų įsisavinimo ir vienodų sąlygų veikimo užtikrinimo pagrindinėje eksporto rinkoje – ES vidaus rinkoje“, – sakė V. Janulevičius.

Susitikime aptarta Lietuvos ekonominės diplomatijos tarybos veikla – praėjusiais metais būtent šioje taryboje patvirtintos prioritetinės eksporto kryptys. LPK pasisako už tai, kad ateityje šis formatas būtų stiprinamas ir aktyvintų savo veiklą. Vienas LPK naujai Vyriausybės programai teiktų pramonės ir verslo siūlomų punktų – aiškus ir apibrėžtas ekonominių Lietuvos verslo interesų atstovavimas užsienyje atsižvelgiant į eksporto plėtros bei investicijų pritraukimo tendencijas, galimybes bei potencialą ateityje.

„Labai svarbu sukurti aiškiai apibrėžtus prioritetus turinčią ekonominės diplomatijos strategiją, skirtą skatinti Lietuvos eksportą ir įvažiuojamąjį atvykstamąjį turizmą bei pritraukti užsienio investicijas. Kviečiame Užsienio reikalų ministeriją sukurti ir įgyvendinti aiškius prioritetus numatančią Eksporto strategiją 2021-2025 metų laikotarpiui, skirti tikslinį finansavimą šios strategijos įgyvendinimui“, – pažymėjo LPK prezidentas.

Pasak LPK prezidento, šiuo metu ypač svarbi ekonominio atstovavimo diversifikacija.

„ES ekonominiai santykiai su Kinija ir šios milžiniškos rinkos potencialas yra neabejotinas, tačiau verslas iš savo patirties gali patvirtinti, kad Azija yra ne vien Kinija, todėl pravartu būtų atkreipti dėmesį ir į kitas Azijos šalis – ASEAN regioną, Japoniją, Singapūrą ar Pietų Korėją, kurios ilgainiui gali tapti šio regiono ekonomikos varikliais“, – sakė V. Janulevičius.

Kalbant apie iššūkius po „Brexit“ ir naujus ES ir Jungtinės Karalystės ekonominius-prekybinius santykius, LPK pasiūlė šių problemų sprendimui suburti darbo grupę iš Užsienio reikalų ministerijos, Muitinės, maisto ir veterinarinės tarnybos, verslo struktūrų ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovų.

LPK vadovybė su ministrui pristatė savo poziciją dėl europinės iniciatyvos sukurti pasienio anglies dvideginio korekcinį mechanizmą (CBAM).

„ES valstybių narių pastangos iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką gali būti apribotos trečiųjų šalių ambicijų stoka. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kontrolės reikalavimai trečiose šalyse išlieka silpnesni nei ES, todėl susidaro CO2 nutekėjimo rizika – įmonės perkelia gamybą į šalis, kuriose taikomi mažiau griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Įvedus pasienio anglies dvideginio korekcinį mechanizmą būtų nustatytas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš trečiųjų šalių į ES, siekiant paskatinti trečiąsias šalis griežtinti įsipareigojimus CO2 emisijų srityje, taip sumažinant anglies dioksido nutekėjimo iš ES riziką ir užtikrinant vienodesnes konkurencijos sąlygas. Pasikonsultavę su Lietuvos pramonininkų konfederacijos sektorinėmis asociacijomis ir įmonėmis bei sudalyvavę Europos Komisijos vykdytose viešosiose konsultacijose, parengėme poziciją, kurią pristatėme ministrui: LPK remia iniciatyvą sukurti pasienio anglies dvideginio korekcinį mechanizmą“, – sakė V. Janulevičius.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai