Sumažėjęs materialinių investicijų kiekis rodo ruošimąsi naujajam ES fondų investicijų etapui
Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pirmąjį ketvirtį materialinių investicijų kiekis Lietuvoje sumažėjo. Taip pat akivaizdžiai sumažėjo (investicijų akumuliuotas kiekis 2016 metų pirmą ketvirtį palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu sumažėjo beveik 27 proc.) ir apdirbamosios pramonės investiciniai rodikliai.
Iš pirmo žvilgsnio pokyčiai materialinių investicijų statistikoje gali atrodyti neigiamai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą momentų. Pirma, nereikia pamiršti, jog toks sumažėjimas yra fiksuojamas nuo aukštos praėjusių metų bazės. Žvelgiant į senesnius statistinius duomenis galima pastebėti, kad tokių didesnių svyravimų būta ir praeityje – dauguma jų buvo matomi po staigesnio investicijų augimo. Todėl galima daryti prielaidą, jog šio ketvirčio investicijų sumažėjimas yra techninis.
Antra, nors pastebimas sumažėjęs materialinių investicijų kiekis, tačiau praėjusiais metais Lietuvoje buvo galima stebėti investicijų augimą medienos, gėrimų, popieriaus apdirbimo, plastikų gamybos, statybos sektoriuose.
Trečia, pramonės įmonių investicijų kiekio sumažėjimas taip pat galėjo koreliuoti ir su 37,2 proc. (2016 metų pirmą ketvirtį palyginti su 2015 metų atitinkamu ketvirčiu) investicijų mažėjimu į gyvenamosius paskirties pastatus.
Taigi viena iš tokio sumažėjimo priežasčių būtų galima įvardinti pramonininkų ruošimąsi naujajam 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų etapui, kuris šiuo metu dar nėra pilnai įsibėgėjęs ir tai verčia kai kurias įmones atidėti savo investicinius plėtros planus.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pirmojo ketvirčio statistika neatspindi visų metų rodiklių. Remdamiesi praėjusių metų rodikliais, galime prognozuoti, jog investicijos pramonės sektoriuose turėtų kilti: skolinimosi paklausa antrajame šių metų ketvirtyje turėtų didėti, nes pramonininkai nebemato tokio didelio neapibrėžtumo užsienio bei energetikos rinkose, o skolinimosi paklausos perspektyvos LPK atliktame naujausiame lūkesčių indekse siekia 58 punktus iš 100. Pagrįstai tikimasi, kad daugiau investicinių galimybių atsiras 2014–2020 m. ES fondų investicijų plano įgyvendinimo laikotarpiu.
Lietuvos pramonininkų konfederacija jau kuris laikas pabrėžia, jog norint stabilesnių materialinių investicijų srautų bei didesnės pridėtinės vertės iš tarptautinio konkurencingumo, reikalinga sukurti mokestinę aplinką, kuri skatintų ne tik Lietuvos įmonių investavimą į gamybos procesus ir įrenginius, tačiau ir pritrauktų užsienio investuotojus. Vienas iš būdų tai pasiekti – reinvestuojamo pelno lengvata. LPK savo 2015 m. pabaigoje pateiktuose pasiūlymuose politinėms partijoms siūlė neriboti Pelno mokesčio įstatyme numatytos investicijų lengvatos laiko ir dydžio atžvilgiu, praplėsti tinkamų turto grupių sąrašą, leisti naudotis lengvata ir tais atvejais, kai įsigijimas Lietuvos rinkai/sektoriui inovatyvus turtas, nors jis ir nėra naujas.
