Balandžio 2 d.  KTU „Santakos“ slėnyje vyko informacinis forumas mokslo ir verslo partnerystės skatinimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentūrai koordinuojant, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonės ir asociacijos dalyvaujant ministerijų bei mokslo įstaigų atstovams KTU „Santakos“ slėnyje pradėjo pirmąjį verslui ir mokslui skirtą sėkmingų patirčių ir naujų galimybių pristatymo renginių ciklą penkiuose šalyje integruotose mokslo, studijų ir verslo centruose – slėniuose.

„Inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas. Net ir turėdami ekonominio augimo potencialą, tradicinės pramonės sektoriai, siekdami išlikti konkurencingi, turi kaskart ieškoti naujų galimybių“, – teigė LR ūkio ministras Evaldas Gustas, Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje balandžio 2 d. vykusiame forume „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos patirtys ir naujos galimybės“.

Inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas. Net ir turėdami ekonominio augimo potencialą, tradicinės pramonės sektoriai, siekdami išlikti konkurencingi, turi kaskart ieškoti naujų galimybių.

„Šiandien visi susirinkome KTU „Santakos“ slėnyje – mokslo, studijų ir verslo centre, kuris nuo jo atidarymo 2014 metais jau pateikė įdomių rezultatų ir pasiekimų. Tokį tempą reikia išlaikyti ir toliau, bet, norint tai padaryti, reikia, kad padėtų verslas. Labai svarbi yra bendra veikla, abipusiai naudinga tiek Universitetui, tiek verslui, pavyzdžiui, verslo remiamos doktorantūros studijos“, – sveikindamas forumo dalyvius sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.

Mokslas, verslas ir valdžia turi dirbti vieningai

„Iki atsirandant mokslo ir verslo slėniams šalyje, mokslas ėjo sau, o verslas atskirai spręsdavo modernizavimo klausimus. Naujos finansinės perspektyvos lėšos turi būti nukreiptos būtent į tokius technologinius slėnius kaip KTU „Santakos“ slėnis, kuriuose kartu sprendžiami abipusiai mokslo ir verslo klausimai bei problemos, vieniems padedant atsinaujinti, kitiems – vystyti taikomąjį mokslą ir kartu kurti naujus produktus rinkai”, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.

Iki atsirandant mokslo ir verslo slėniams šalyje, mokslas ėjo sau, o verslas atskirai spręsdavo modernizavimo klausimus. Naujos finansinės perspektyvos lėšos turi būti nukreiptos būtent į tokius technologinius slėnius kaip KTU „Santakos“ slėnis, kuriuose kartu sprendžiami abipusiai mokslo ir verslo klausimai bei problemos, vieniems padedant atsinaujinti, kitiems – vystyti taikomąjį mokslą ir kartu kurti naujus produktus rinkai.

Universiteto vadovo įsitikinimu, mokslui yra per mažai verslo, o verslas turi per mažai mokslo. KTU rektorius taip pat pažymėjo, kad ankstesnė situacija kuomet jautėsi nesusikalbėjimas, šiandien jau yra pasikeitusi. Petras Baršauskas pasidžiaugė, kad yra daug įmonių, kurios kreipiasi į Universitetą, nori dirbti kartu.

„Siekiant, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu, reikia ir trečiojo komponento – valdžios – palaikymo. Jeigu valdžia, mokslas ir verslas dirbs išvien, rezultatas bus“, – neabejoja P. Baršauskas.

KTU mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės teigimu, Universitetas siekia, kad užsimegztų pasitikėjimas tarp mokslo ir verslo atstovų, kad verslas, apsilankęs mokslo aplinkoje suvoktų, kad tai – ne mokslinė fantastika, o mūsų kasdienis gyvenimas.

„Tikimės, kad po šio susitikimo verslo elitas išvažiuos supratęs, kad nori čia grįžti, kad nori kartu kurti projektus ir inovacijas, užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą“, – sakė prorektorė.

Tikimės, kad po šio susitikimo verslo elitas išvažiuos supratęs, kad nori čia grįžti, kad nori kartu kurti projektus ir inovacijas, užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą.

Jos teigimu, ypač svarbu, kad organizuojant šiuos renginius aktyviai dalyvauja visos pusės – tiek verslas, tiek vyriausybė, kuri rodo ypatingą dėmesį mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimui, tiek mokslas.

Pristatomi sėkmės atvejai – tik ledkalnio viršūnė

Pasak A. Pundzienės, viena iš renginio esminių dalių yra „Santakos“ slėnio partnerių – KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto – gerosios patirties, bendradarbiaujant su verslu, pristatymas.

Sumanūs daiktai versle, technologinės inovacijos energetikos sektoriui, išmaniosios technologijos vėžio diagnostikai bei netikėtos farmacijos galimybės kosmetikos pramonėje – keletas forume pristatytų sėkmingų inovacijų projektų.

„Sėkmės istorijų yra begalės, tematikų, kuriose bendrus projektus kuria mokslas ir verslas yra labai daug – pristatytuosius atvejus galėčiau prilyginti mažam taškeliui ledkalnio viršūnėje. Tačiau šie atvejai leidžia susidaryti vaizdą to, kokios inovacijos gimsta dirbant kartu“, – sakė A. Pundzienė.

Sėkmės istorijų yra begalės, tematikų, kuriose bendrus projektus kuria mokslas ir verslas yra labai daug – pristatytuosius atvejus galėčiau prilyginti mažam taškeliui ledkalnio viršūnėje. Tačiau šie atvejai leidžia susidaryti vaizdą to, kokios inovacijos gimsta dirbant kartu.

Inovacijų ekosistema Lietuvoje stiprėja

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Edmundas Šalna pristatė vartotojui lengvai prieinamą „vieno langelio“ principu veikiančią mokslo tyrimų paslaugų bei laboratorinės įrangos sistemą APCIS. Susitikime buvo diskutuojama apie iššūkius, su kuriais susiduria bendradarbiavimo siekiantys tiek mokslas, tiek verslas.

Kaip diskusijose pabrėžė susirinkusieji, sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektų daugėja, palaipsniui Lietuvoje daugėja inovacijų ekosistemai plėtoti būtini fragmentai: atviros prieigos mokslo centrai, inovacijų paramos sistema, rizikos kapitalo fondai.

Mokslo indėlis į šalies problemų sprendimą – esminis

Forumo dalyvius sužavėjo modernios KTU „Santakos“ slėnio mokslinių tyrimų erdvės, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti laboratorijų įranga, sukauptas mokslinis potencialas. Tačiau, anot LR švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, tikroji mokslo ir verslo slėnių vertė – tai naujo mokslui imlaus verslo kūrimas ir esamo stiprinimas.

„Kauno mokslininkai neabejotinai turi potencialo mokslo žinias versti inovatyviais produktais, paslaugomis ir sprendimais. Tikimės, kad išnaudodami KTU „Santakos“ slėnio infrastruktūros galimybes, universitetų mokslininkai ir studentai patys drąsiai atvers naujus lietuviško aukštųjų technologijų verslo vartus, kurdami rinkai reikalingas energetikos, sveikatos ir technologijų inovacijas,“ – sakė D. Pavalkis.

Kauno mokslininkai neabejotinai turi potencialo mokslo žinias versti inovatyviais produktais, paslaugomis ir sprendimais. Tikimės, kad išnaudodami KTU „Santakos“ slėnio infrastruktūros galimybes, universitetų mokslininkai ir studentai patys drąsiai atvers naujus lietuviško aukštųjų technologijų verslo vartus, kurdami rinkai reikalingas energetikos, sveikatos ir technologijų inovacijas.

Lietuvos mokslo, verslo ir politikos elitas sutaria, jog mokslas turi dalyvauti sprendžiant esmines šalies problemas, nuo kurių sprendimo priklauso visuomenės gerovė.

„Energetikos ir sveikatos sektorių plėtra negali būti visavertė, jeigu lygiagrečiai nevyksta moksliniai tyrimai. Šalies energetinės nepriklausomybės ir žmonių sveikatos stiprinimo problemos turi būti sprendžiamos pasitelkus ir naujausias žinias bei technologijas“, – pabrėžė LR Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai