Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) apgailestauja, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nutarė nesvarstyti 2020 m. pelno mokesčio lengvatos dėl nuostolių perkėlimo, prieš tai neįvertinęs visos realios situacijos ir globalių ekonominių tendencijų, kurios veikia įmones ir jų konkurencines galimybes.

LPK primena, kad Finansų ministerija savo iniciatyva pasiūlė priimti pelno mokesčio lengvatą dėl nuostolių perkėlimo. Projekto tikslas – sudaryti galimybes įmonėms, kurios 2019 metais veikė pelningai, o 2020 metais patyrė nuostolių, pasirinkti šiuos nuostolius (jų dalį) atskaityti iš 2019 metų pelno, t. y. sumažinti 2019 metų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, o tai leistų joms palengvinti savo finansinę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši priemonė kitose ES šalyse sėkmingai buvo taikyta po 2008 m. krizės ir vėl pritaikyta pandemijos metu bent 8 kitose ES valstybėse.

Lietuvos ekonomika pandemijos sukeltus iššūkius atlaikė pakankamai gerai, bet svarbu nepamiršti, kad pandemijos poveikis ekonomikai buvo itin asimetriškas, t. y. daliai ekonominių veiklų pandemiją net suteikė progą augti (IT sektorius, e-prekyba, chemijos ir farmacijos pramonė), kitoms buvo „mirtinas“ išbandymas.

„LPK narių apklausa parodė, kad šiandien 50 proc. LPK narių vis dar susiduria su finansinių išteklių prieinamumo problema. Finansų ministerijos pasiūlyta pelno mokesčio lengvata leistų 2020 m. patirtus nuostolius atskaityti iš 2019 m. pelno mokesčio, o tai būtų tikslinė ir svari finansinė paskata su sunkumais vis dar susiduriančiam verslui“, – pabrėžia LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak V. Janulevičiaus, reikia atsižvelgti ir į neeilinę situaciją žaliavų rinkoje. Kritinė situacija susidarė Lietuvoje ir pasaulyje, drastiškai brangstant pramonės komponentams ir statybos medžiagoms. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina net 172 proc. Tačiau situacija Lietuvos rinkoje dėl geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių yra dar blogesnė.

Šios finansinės paskatos taikymas Lietuvos valstybės biudžetui nieko nekainuoja, nes verslas, kuris nuspręstų 2020 m. nuostolius atskaityti iš 2019 m. pelno, daugiau lėšų turėtų šiemet, tačiau kitąmet jų mokestinė našta padidėtų atitinkama suma. Todėl įmonės, kurios nesusiduria su finansiniais sunkumais, neturi paskatos naudotis šia pelno mokesčio lengvata. Šią Finansų ministerijos pasiūlytą pelno mokesčio lengvatą vertėtų laikyti ne parama, tačiau mokesčių atidėjimu verslui. Tokiame kontekste rizikos, kad ši paskata būtų panaudota kitiems tikslams – nėra.

Didžioji dauguma verslo pandemijos metu net nesinaudojo dėl COVID-19 pandemijos numatytomis kompensacijomis ir kitais paramos mechanizmais, išsaugojo darbo vietas, išsaugojo eksporto apimtis, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu  toliau palaiko ekonomikos gyvybingumą. Be to, subsidija nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui gavo beveik 16 tūkst. įmonių, tačiau tik vienetai įmonių pasielgė nepriimtinai. Mažiau nei 1 proc. įmonių galimai neteisingai panaudojo subsidijų lėšas, tačiau likusiems 99 proc. lėšos buvo reikalingos. Ir toks poreikis atsirado ne dėl verslo negebėjimo veikti, o dėl valstybės įvesto karantino ir veiklų apribojimo – šį faktorių jau pamiršome ir apie tai nekalbame. Siūlome neplanuoti valstybės politikos pagal kelių įmonių elgseną, o vertinti bendrą įmonių situaciją, kuri nepaisant neblogų ekonominių rodiklių, vis dar išlieka trapi.

Lietuvos politikai turėtų siekti, kad popandeminiu laikotarpiu Lietuvos verslui būtų sudarytos visos sąlygos toliau gerinti savo konkurencinę poziciją, lyginant su kitų valstybių verslu. Didelės įmonės ir dalis vidutinių įmonių ir dabar palaiko mūsų ekonomikos gyvybingumą, kaip mūsų eksporto flagmanai ir jos turi atsigauti ir stiprėti, kad galėtų konkuruoti globaliose. Prie to prisidėtų mokesčių mokėtojams nekainuojanti, tačiau daliai įmonių itin svarbi pelno mokesčio lengvata dėl nuostolių perkėlimo.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

22 Jun

Diskusija „Ar galio...

  • Diskusija „Ar galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai apsaugo verslą nuo nesąžiningos konkurencijos situacijose, kai buvę ar esami įmonės darbuotojai ima konkuruoti su savo darbdaviu?“