Šiandien Lietuvoje masiškai stabdomos statybos: Vyriausybės neūkiškumo įkaitais tapę statybininkai ir kelininkai surengė protesto akciją
Penktadienio popietę statybininkai ir kelininkai nusiima šalmus ir palieka statybų aikšteles – šalyje vyksta akcija „#stabdomestatybą“, kurios metu pusdieniui stabdomos statybos maždaug 80-yje valstybei svarbių visuomeninių objektų, tarp kurių – keliai, viadukai, darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, šilumos tinklai, sporto ir mokslo centrai.
Akciją inicijavo Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir asociacija „Lietuvos keliai“ (LK), siekdamos atkreipti dėmesį į valdžios lyderystės stoką ir neūkiškumą, su kuriuo susidūrė statybos ir kelių tiesimo įmonės visoje Lietuvoje ir kuris galiausiai gali turėti dramatiškų pasekmių ir šalies ekonomikai.
Kaip teigė LSA prezidentas Dalius Gedvilas, statybos sektorius šiemet susidūrė su Lietuvoje lig šiol dar neregėtu statybinių medžiagų kainų šuoliu: dauguma pagrindinių statybinių medžiagų per metus pabrango nuo 40 iki 70 proc. ir nevaldomai brangsta toliau, speisdamos į kampą sutartis su viešojo sektoriaus užsakovais sudariusias statybos įmones.
Statybinių medžiagų kainos išaugo taip drastiškai, kad statybininkai ir kelininkai jau kelintas mėnuo dirba nuostolingai ir nebepajėgia toliau tęsti darbų: nebėra iš ko pirkti medžiagų ir mokėti atlyginimų darbuotojams, geometrine progresija auga skolos, o apie kokį nors uždarbį nebėra net kalbos.
Nepaisant to, sprendimus šioje situacijoje priimti delsiama: perkančiosios organizacijos ignoruoja problemą arba teigia neturinčios tam išteklių, o Vyriausybė, nors asociacijų jau seniai buvo informuota apie situaciją, taip pat nesiima veiksmų, taip demonstruodama didžiulį neūkiškumą. Pasak LSA prezidento, jei leisime sustoti daugybės jau pradėtų objektų statyboms, miestuose ir rajonuose turėsime daugybę pastatų vaiduoklių ir paleisime vėjais milijonus eurų.
„Jei šiandien visoje Lietuvoje vykstant akcijai statybininkai ir kelininkai stabdo statybas pusei dienos, tai ne daugiau kaip po mėnesio darbai visiškai nutrūks – statybos paprasčiausiai sustos. Jeigu valstybė artimiausiu metu neišspręs finansavimo klausimo, turėsime daugybę įšaldytų objektų, bet turime suprasti, kad statybų stabdymas, konservavimas irgi kainuoja, ir kainuoja daug, be to, prarandamos garantijos darbų kokybei bei lėšos naujiems viešiesiems pirkimams, o ES finansuojamuose objektuose kils rizika grąžinti nepanaudotas europines lėšas“, – teigė LSA prezidentas D. Gedvilas.
Tokių viešojo sektoriaus užsakymu pradėtų statyti visuomeninės paskirties objektų, kurių statybos gali sustoti, yra daugiau nei pusantro šimto, o jų projektinė vertė siekia daugiau nei 300 mln. eurų.
„Matome vienintelį sprendimą – pritaikyti kainų indeksavimą, tai yra normali praktika, kuri seniai taikoma Skandinavijos šalyse, kaimyninėje Estijoje ir kitur“, – pažymi D. Gedvilas.
Asociacijos ne kartą prašė spręsti kainų indeksavimo problemą
Kelių statybos įmonėms atstovaujančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko papildo, kad paprastai gegužę jau įsibėgėdavo kelių statybos darbai, tačiau šiemet grįžimas į statybos aikšteles kelininkams automatiškai reiškia žymius nuostolius.
„Nors nuo karo Ukrainoje pradžioje jau praėjo nemažai laiko, o apie drastišką medžiagų kainų augimą perkančiosios organizacijos buvo įspėtos gerokai anksčiau, iki šiol neturime tikrumo, kad institucijos ar perkančiosios organizacijos turėtų planą situacijai spręsti“, – teigė Š. Frolenko, pridurdamas, jog pavojaus signalas, siunčiamas šiandien, yra siekis konstruktyviai sutarti dėl sektoriaus įmonių patiriamų nuostolių kompensavimo, kad būtų užkirstas kelias kilti žymiai didesnėms šalies ekonomikos problemoms.
LSA ir LK ne kartą beldėsi į valstybės institucijų duris ir prašė atsakingai ieškoti sprendimų iš kritinės situacijos, susidariusios valstybės finansuojamuose statybos objektuose. Asociacijų vadovai tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, Seimo ekonomikos ir finansų komitetus, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas, tačiau valdžios institucijos problemą kol kas ignoruoja ir ryžtingų sprendimų nesiima – priešingai, išeičių ieškantys asociacijų atstovai vaikomi nuo vienos institucijos prie kitos.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau yra išsakiusios aiškią poziciją, kad sutartys gali būti keičiamos LR viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kainos gali būti indeksuojamos jau pasirašytose sutartyse ir rangovai turi teisę kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl sutarties pakeitimo.
Tačiau kaip sako Š. Frolenko, praktikoje į rangovų prašymus dėl kainų indeksavimo ir sutarčių keitimo perkančiosios organizacijos reaguoja vangiai, ieško kliūčių to nedaryti arba tokius prašymus tiesiog ignoruoja, o viena pagrindinių to priežasčių – lyderystės ir sprendimų priėmimo vakuumas viešajame sektoriuje.
„Net ir esant teisinei galimybei keisti sutartį, dauguma perkančiųjų organizacijų to nedaro, nes baiminasi, kad vėliau gali būti apkaltintos lėšų švaistymu. Tad problema, deja, tenka pripažinti, yra tiesiog palikta savieigai, o institucijų lauke nėra vieno jos savininko“, – teigia „Lietuvos kelių“ vadovas.
Jis pridūrė, kad jokio finansinio rezervo rekordiškai išbrangusioms statyboms finansuoti valstybės lygiu numatyta nėra. Be to, net ir esant akivaizdžiai rizikai, kad pradėti statyti objektai dėl to liks neužbaigti, 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitime jokie papildomi finansavimo šaltiniai taip pat nebuvo numatyti.
Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymi, kad verslas „ištempė ekonomiką“ pandemijos laikotarpiu ir net karo sąlygomis, kai daugelio žaliavų tiekimas sustojo, eksporto rodikliai visus stebina. „Bet dabartinėmis sąlygomis, matant, kokios yra žaliavų kainos, situaciją reiktų vertinti realistiškai ir nesikliauti vien praeityje fiksuotu ekonomikos augimu bei sėkmingai įveiktomis krizėmis.
Verslas neprašo pagalbos, verslas nesiekia pasipinigauti – prašome priimti sprendimus ir indeksuoti kainas. To pagrįstumą kaip ir visi pripažįsta, bet priimti sprendimus stokoja politinės valios. Kažkas valstybėje turi imtis lyderystės ir išspręsti problemą, kurią visi pripažįsta – juk niekas neneigia indeksacijos būtinybės“, – teigia LPK prezidentas V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, šiandien verslas, nenorėdamas patekti į nepatikimų tiekėjų sąrašus arba patirti netesybų padarinius, yra priverstas dirbti nuostolingai, bet tai negali tęstis ilgai, nes įmonės turi atsiskaityti už medžiagas, techniką, darbuotojams mokėti atlyginimus, privalo valstybei laiku sumokėti mokesčius. Todėl, anot V. Janulevičiaus, negali toliau tęstis tokia neatsakinga institucijų reakcija, vengiant iš esmės spręsti problemas.
Svarbų Lietuvai medicinos centrą gali ištikti Vilniaus stadiono likimas
Sostinėje, Žaliųjų Ežerų gatvėje, statomas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centras yra vienas iš daugelio objektų, kurio statybos penktadienį vykstant akcijai #stabdomestatybą buvo pusdieniui nutrauktos. Pernai metų pabaigoje pradėtame statyti mokslo centre turėtų būti vykdomi medicinos mokslo fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai, čia planuota perkelti ir dalį medicinos studijų programų. Šio centro statybų projekto vertė – 26 mln. eurų, tačiau ar šios statybos bus užbaigtos iki 2023-ųjų, kaip suplanuota, šiandien nebeaišku.
„Šiam objektui kainų indeksacija sutartyje buvo numatyta, tačiau šiandien jos nebepakanka. Mes, rangovai, pasigendame valstybinio požiūrio į svarbiausių Lietuvai objektų finansavimą krizės sąlygomis. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, tam, kad darbai nesustotų, mes turėjome pirkti medžiagas žymiai brangiau, vien metalas pabrango beveik 2 mln. eurų“, – teigia VU Medicinos fakulteto Mokslo centrą statančios UAB „Eikos statyba“ vadovas Almantas Čebanauskas.
Vadovas sako, kad kai kurioms statybinėms medžiagoms pabrangus net 70 proc., įmonė jau kurį laiką statybas šiame objekte tęsia toliau didindamos savo nuostolį.
„Negalėjome numatyti tokios situacijos, nes ji neturi precedento, – sakė A. Čebanauskas. – Nekaltiname užsakovų, kad nesutinka peržiūrėti sutartis ir kompensuoti išaugusias žaliavų kainas. Šiuo atveju tai – pinigų, o ne geros valios problema. Situaciją dėl kainų indeksavimo turi spręsti Vyriausybė ir tos institucijos, kurios skiria finansavimą. Galbūt valdžiai verta apsispręsti, kurie objektai yra prioritetiniai, ir jiems skirti papildomą finansavimą, o kurių – visai nestatyti.“
