Lpk Logo Lt

Sėkmingam Europos atkūrimo plano įgyvendinimui būtina maksimaliai išnaudoti ES ekonomikos potencialą

2020 05 28

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė Europos atkūrimo planą ir naują priemonę – Next Generation EU“, kuri, tikimasi, padės valstybėms narėms atsitiesti ir žengti į priekį po pasaulį tebesiaubiančios koronaviruso pandemijos. Naujoji priemonė (750 mlrd. eurų) įtrauktą į pakoreguotą ilgalaikį ES biudžetą – iš viso Europos atkūrimo planui numatyta 1,85 trln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuva per  2021–2027 metus pretenduos į 17,7 mlrd. eurų paramos.

Europos verslo bendruomenė sveikina planą stiprinti pagrindines pramonės vertės grandines ir ekosistemas. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad finansinė parama turi būti suderinta su ekonomikos gaivinimo poreikiais ir strateginiais ateities prioritetais.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, į eksportą orientuotai Lietuvos ekonomikai reikalinga stipri, auganti ir stabili ES ekonomika.

„Mūsų įmonėms ir ekonomikai svarbios visos į investicinės veiklos, nukreiptos į atsigavimą ir tiekimo grandinių atstatymą ES rinkose. Tačiau turi būti užtikrinama, kad ES lėšos būtų prieinamos visoms šalims, nes nuo koronaviruso pandemijos sukeltos krizės nukentėjo visos be išimties valstybės ir verslas. Efektyviai pasinaudoti EK pristatytomis galimybėmis bus galima tik užtikrinus skaidrų procesą ir sąlygas. Taip pat labai svarbu, kad atliktume namų darbus ir valstybės viduje – ilgalaikis investicijų planas sukurs realią pridėtinę vertę, jeigu lėšos bus investuotos į ateities kryptis“, – pabrėžia LPK prezidentas.

Naujos kartos Europos vizija orientuojama į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą, o Europos ekonomikos gaivinimo planui sutelktas lėšas EK numačiusi investuoti trimis kryptimis: 1) kovos su koronaviruso pandemijos pasekmėmis (valstybės galės tikėtis finansavimo savo parengtiems nacionaliniams ekonomikos gaivinimo planams); 2) privačių investicijų skatinimui ir tiekimo grandinių stiprinimui bei jų atsparumo didinimui strategiškai svarbiuose sektoriuose; 3) pasiruošimui naujiems galimiems sukrėtimams ir jų prevencijai.

„Remiame esmines kryptis – Žaliojo kurso, skaitmeninimo ir pramonės politiką. Taip pat – atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą bei paramą tyrimams ir inovacijoms. Svarbiausia, kad visa tai būtų atvira ir Lietuvos pramonei bei paslaugų sektoriams“, – sako R. Dargis.

LPK prezidentas pažymi, kad ne mažiau svarbios nefinansinės priemonės: be veikiančios Vieningos rinkos ir struktūrinių nacionalinių reformų tvarus ekonomikos atsigavimas būtų sunkiai įmanomas.

Būtini realūs žingsniai kliūčių vieningoje rinkoje šalinimui prekių, paslaugų ir duomenų judėjimui; taip pat nacionalinės reformos, skatinančios tvarų augimą, konkurencingumą, atsparumą ir darbo vietų kūrimą. Sveikiname siekius stiprinti reformų kryptis koordinuojantį Europinį semestrą, kuris Lietuvos atveju jau eilę metų taikliai nusako esmines būtinų reformų kryptis – švietimo, sveikatos, mokslo ir inovacijų, mokesčių, energetinio efektyvumo. Deja, tik nedidelė dalis rekomendacijų galiausiai įgyvendinama“, – sako R. Dargis.

Europos verslą vienijančios organizacijos „BusinessEurope“, kuriai priklauso ir LPK, prezidentas Pierre Gattaz pažymi, kad ES ekonomikai svarbu sudaryti sąlygas išnaudoti visą savo potencialą.

„Krizė parodė, kad reikia stiprinti mūsų Europos bendrąją rinką. Vien tik jos atstatymo iki krizės lygio nepakaks Europos atsigavimui ir strateginei sėkmei paskatinti. Todėl, be kita ko, reikės tolesnių veiksmų skaitmeninimo srityje ir  atveriant paslaugų rinkas. Europos verslo bendruomenė pritaria Komisijos siekiui, kad ES turėtų stabilų ilgalaikio finansavimo šaltinį. Vis dėlto esame susirūpinę, kad pasiūlymai dėl naujų nuosavų išteklių gali žymiai padidinti išlaidas įmonėms. Papildomi mokesčiai ir išlaidos įmonėms būtų ypač kenksmingos ir jų reikėtų vengti esant dabartinėms aplinkybėms“, – sako P. Gattaz.

Kaip Europos socialinis partneris, „BusinessEurope“ sieks užtikrinti, kad surinkti ištekliai būtų naudojami veiksmingai, visų pirma remiant ilgalaikį ekonomikos augimą ir užimtumą gerinančias reformas. Išanalizavusi kompleksinius EK pasiūlymus LPK taip pat teiks detalius vertinimus.

Susijusios naujienos

„BusinessEurope“ tyrimas rodo būtinybę skubiai reformuoti...

2024 02 13
Nick Abrams Ftkfx3xzicc Unsplash

V. Janulevičius: Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas...

2024 02 06
Woman Writing In A Notebook

Verslo nerimas dėl Europos vidaus rinkos integracijos: „p...

2024 01 18
European Union Business Concept, Financial Charts And Graphs
Archyvas, BusinessEurope, ekonomika, Europos Komisija, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, Verslas, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1710402802,"lang":"lt","post__not_in":[2351],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, BusinessEurope, ekonomika, Europos Komisija, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Verslas, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="502">

Įrašykite paieškos frazę: