Naujasis Seimas ėmėsi keisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo projekto nuostatas – siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio principo, kad pelno nesiekiančių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine veikla. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, teigia, kad tokiu būdu visi pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, nariai bei valdymo organų nariai, kurie organizacijų vardu dalyvaus teisėkūros procesuose, bus įvardinami kaip lobistai. 

„Šiandien Seime svarstomame įstatymo projekte siūloma, kad lobistai būtų tik fiziniai asmenys, o juridiniai asmenys būtų vadinami lobistinės veiklos užsakovais. Visuomenės įtraukimas į teisėkūros procesus yra vienas esminių teisėkūros principų, todėl deklaruojamas siekis įtraukti visuomenę ir pelno nesiekiančias organizacijas, kaip jos dalį, į teisėkūros procesus ir tuo pačiu metu visuomenės iniciatyvų priskyrimas lobistinei veiklai yra nelogiškas ir vienas kitam prieštarauja“, – sako R. Dargis.

LPK nepritaria tokiam reguliavimui bei prašo Seimo tikslinti lobisto ir lobistinės veiklos užsakovo sampratą, nustatant išimtį tokioms situacijoms, kai pelno nesiekiančios organizacijos viešai, skaidriai ir  atsakingai vykdo jų įstatuose numatytą veiklą, įgyvendina socialinės partnerystės įgaliojimus, taip pat kai išreiškia savo nuomonę ar bet kokia forma dalyvauja visose priemonėse teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą.

„Pelno nesiekiančios organizacijos, dalyvaudamos teisėkūroje, išsako savo nuomonę. Asmenų teisė laisvai reikšti nuomonę yra įtvirtinta Konstitucijoje. Pelno nesiekiančių organizacijų nuomonės dėl teisės aktų ar visuomenių santykių reguliavimo įvardijimas lobizmu riboja minėtą konstitucinę teisę“, – teigia LPK prezidentas.

Pelno nesiekiančios organizacijos, dalyvaudamos teisėkūroje, išsako savo nuomonę. Asmenų teisė laisvai reikšti nuomonę yra įtvirtinta Konstitucijoje. Pelno nesiekiančių organizacijų nuomonės dėl teisės aktų ar visuomenių santykių reguliavimo įvardijimas lobizmu riboja minėtą konstitucinę teisę.

Pagal Seimo naujai parengtą įstatymo projektą lobistinė veikla suprantama kaip fizinio asmens vykdoma profesinė veikla, todėl fizinio asmens (pavyzdžiui, asociacijos darbuotojo), kuris organizacijos vardu vieną ar keletą kartų dalyvaus teisėkūros iniciatyvoje, vadinimas lobistu reiškia, kad tam asmeniui primetamas tam tikras profesinis statusas. Asmenų teisė laisvai pasirinkti profesiją yra įtvirtinta Konstitucijoje. Pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojų, narių ir valdymo organų narių priverstinis vadinimas lobistais pažeidžia minėtą konstitucinę teisę.

Bet kokios profesinės veiklos vykdymui yra keliami tam tikri įsiteisinimo mokesčių mokėtojų registre reikalavimai, todėl pelno nesiekiančių organizacijų darbuotojai, nariai ir valdymo organų nariai turės registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nes bus laikomi vykdančiais profesinę lobisto veiklą. Tai dar kartą įrodo, kad asmenų teisė laisvai pasirinkti profesiją yra pažeidžiama.

Pelno nesiekiančių organizacijų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai (LR asociacijų įstatymas, LR viešųjų įstaigų įstatymas, LR labdaros ir paramos fondų įstatymas ir kt.) šių organizacijų veiklą apibrėžia kaip viešuosius interesus tenkinančią arba visuomenei naudingą. Asmenų veiklos laisvė yra įtvirtinta Konstitucijoje. Todėl kyla abejonių, ar pelno nesiekiančių organizacijų įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo sutapatinimas su lobizmu neriboja minėtos konstitucinės teisės ir neprieštarauja specialiųjų įstatymų įtvirtintai pelno nesiekiančių organizacijų sampratai.

„Toks žingsnis nepadarys šių procesų skaidresnių ir kokybiškesnių, priešingai – sumažės visuomeninė teisėkūros kontrolė. Pelno nesiekiančios organizacijos yra aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis, kurios dėka yra pastebimi bei kvestionuojami ydingi teisės aktų projektai. Šios organizacijos daug prisideda prie teisinio reguliavimo kokybės gerinimo“, – sako R. Dargis.

Pasak jo, teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus ir logiškas. Todėl lobistinei veiklai turėtų būti priskiriamas tik nuolatinis sistemingas lobizmo paslaugų teikimas už užmokestį. Tokia lobistinės veiklos samprata atitiktų kitų ūkinių-komercinių bei profesinių veiklų sampratą šalyje, nepriklausomai nuo to, ar veiklą vyko fizinis, ar juridinis asmuo. Dabar yra formuojama klaidinga nuomonė, kai registruoti lobistai ir nepelno siekiančios organizacijos yra sutapatinamos, nors lobistai atstovauja labai siaurą interesų ratą, dažnu atveju tik vienos įmonės. Tuo tarpu asociacijos ir konfederacijos yra išplėtusios savo atstovavimo ribas, siekia daug platesnių tikslų: stiprinti ir didinti valstybės konkurencingumą, kalba ir veikia ne tik verslo aplinkos ir mokestiniais klausimais, bet ir dirba su socialine ir švietimo sritimis, bendruomeniškumo skatinimu.

Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Olga Posaškova

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK