R. Dargis: verslas teikia siūlymus, kurie padėtų išspręsti Europos Komisijos ataskaitoje minimus „Lietuvos paradoksus”
Trečiadienį kadenciją baigianti Europos Komisija (EK) pristatė paskutinę savo Lietuvos ekonomikos ataskaitą. Ji rodo, kad Lietuva ir šiemet išlieka „paradokso valstybe“ – t.y. pasižymi gera ekonomine sveikata, viešaisiais finansais, užimtumo lygiu, tačiau didžiausi Lietuvos iššūkiai išlieka – demografinės problemos, sulėtėjęs našumo augimas ir švietimo sistemos efektyvinimas.
Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, Europos Komisijos pristatytoje ataskaitoje įvardintos tos pačios problemos, apie kurių sprendimo būtinybę verslas kalba jau keletą metų – darbo jėgos trūkumas, kuris, kaip pažymima EK ataskaitoje, gali veikti ilgalaikį ekonomikos augimo tvarumą, inovacijų skatinimas, viešųjų investicijų efektyvumas.
„Jau ne pirmi metai, Europos Komisija atkreipia dėmesį į demografines problemas, našumo augimą ir neefektyvią švietimo sistemą, glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą. Pramonininkai jau ne vienerius metus valstybės institucijoms teikė savo siūlymus, kaip spręsti šias problemas. Sveikiname Europos Komisijos siūlymą investuoti į inovacijas ir produktyvumo didinimą, skatinti informacinių technologijų ir elektroninių paslaugų naudojimą, ypač kaimo vietovėse“, – sako LPK prezidentas.
Nepaisant to, kad Lietuva pagal apdirbamosios gamybos dydį BVP struktūroje 2017 m., Pasaulio banko duomenimis, buvo ES dešimtuke ir beveik atitiko šį tikslą (17,5 proc. BVP) – tarp Lietuvos pramonės įmonių vyrauja nerimas, jog ateityje šalies verslui taps itin sudėtinga konkuruoti su kitomis valstybėmis.
Pramonė toliau jaučia darbuotojų trūkumą
Užimtumo tarnybos duomenimis, pramonė yra vienintelis sektorius, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja. 2018 metų viduryje sektorius turėjo maždaug 3,5 tūkst. laisvų darbo vietų, nepaisant to, kad vidutinis atlyginimas gamybos sektoriuje augo 43 proc. Dėl demografinių problemų – emigracijos ir visuomenės senėjimo – darbo jėgos trūkumas Lietuvoje yra didelis ir ateityje didės. LPK nekart pabrėžė, kad neišnaudotas mūsų šalies potencialas yra ekonominiai migrantai.
Darbo jėgos kaštai Lietuvoje – vieni didžiausių ES
Verslas jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo – darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Siekiant sumažinti šį spaudimą įmonių konkurencingumui, valdžios atstovams LPK nuolat akcentuoja būtinybę priimti sprendimus, skatinančius produktyvumo didinimą.
Lietuvos verslas teigiamai vertina Vyriausybės padarytus žingsnius darbo jėgos apmokestinimo mažinimo link, tačiau tikisi, kad ties tuo nebus sustota. LPK jau ne kartą yra išsakiusi, kad darbo jėgos apmokestinimo mažinimas yra visapusiškai naudingas visuomenei, padedantis įmonėms tapti konkurencingesnėmis ir tuo pačiu kuriantis naujos aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
Nerimauti verčia įsibėgėjanti tarptautinė kova dėl talentų
Moderniai apdirbamajai gamybai nuosekliai vystantis, numatoma, kad specialistų ir kvalifikuotų darbininkų dalis turėtų didėti, o nekvalifikuotų – toliau mažėti. Siekiant našumo didinimo ir naujų technologijų diegimo, kvalifikuota darbo jėga yra būtina, tačiau pramonėje itin jaučiamas jos trūkumas. Europos skaitmeninės pažangos ataskaitos duomenimis, 2018 m. ir toliau prasčiausias iš visų vertintų Lietuvos komponentų yra žmogiškasis kapitalas, nesiekiantis ES vidurkio. Ataskaita patvirtina darbo rinkoje taip jaučiamą ženklų IRT specialistų trūkumą. Kitas itin neraminantis indikatorius yra tai, kad Lietuvos gyventojai neturi pakankamai net pagrindinių skaitmeninio raštingumo įgūdžių.
„Kaip vieną iš priemonių darbo jėgos trūkumo problemoms spręsti EK įvardina darbuotojų perkvalifikavimą. Svarbu, kad atsirastų bendras supratimas, jog būtina mažinti atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų. Šiandien būtina ugdyti supratimą, kad prasidėję technologiniai pokyčiai reikalauja iš žmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ir gana greitai atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų judėti kartu su technologijomis“, – pabrėžia R. Dargis.
Pasak LPK prezidento, verslas nuolatos kalba apie būtinybę atnaujinti švietimo sistemą, nes kol kas ji nėra pasiruošusi sparčiam žmonių perkvalifikavimui ir nesuteikia žmonėms žinių, kaip maksimaliai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes, kaip atnaujinti savo kompetencijas. Jis akcentuoja, kad sisteminis, tikslingas ir efektyvus reikalingų įgūdžių ir perkvalifikavimo klausimų sprendimas ne tik stiprins valstybės ekonominį potencialą, bet ir prisidės prie socialinių klausimų sprendimo.
Lietuvos gamyboje aukštosios technologijos sudaro itin nedidelę dalį
Lietuviškos kilmės eksporte aukštosios technologijos sudaro vos 5,7 proc. LPK pasisako už tai, kad būtų užtikrintas pakankamas finansavimas, jog Lietuvos įmonės galėtų plėsti savo veiklą ir veiksmingai konkuruoti pasauliniu mastu – kam reikalingos integruotos ir „gilios“ kapitalo rinkos, įskaitant rizikos kapitalą. Todėl yra poreikis gerinti sąlygas įmonėms imtis tam tikrų rizikų, toliau mažinant administracinę naštą ar plečiant paskatų paketą, taip gerinant verslo bei investicijų aplinką šalyje.
Pabrėžtina, kad paskatos investuoti į technologijas turėtų būti kuriamos, netaikant naujai kuriamų darbo vietų skaičiaus kriterijaus – aukštą pridėtinę vertę kuriančios sritys dažniausiai nepasižymi darbo vietų skaitlingumu, tačiau generuoja didesnį nei įprasta našumą, geriau apmokamas darbo vietas ir užtikrina šalies ekonominę bei socialinę pažangą. LPK ne kartą atkreipė dėmesį į Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą, kuriame 2018 m. Lietuvos reguliacinės naštos rodikliui skirta 106 vieta. Kasmet vis žemesnė vieta rodo, kad padėtis negerėja arba gerėja nepakankamai greitai, lyginant su kitomis šalimis, su kuriomis tenka konkuruoti tarptautinėse rinkose. Duomenų pateikimo nedubliavimas, realus statistinių ataskaitų skaičiaus mažinimas bei procedūrų trumpinimas yra reikšmingas, siekiant pagerinti padėtį.
Lietuva turi aktyviau siekti strategijos, skatinančios investicijas ir inovacijas šalyje
Akivaizdu, jog Lietuva turėtų peržengti vien „reakcines“ priemones investicijų į inovacijas srityje. „Pramonė 4.0“ srityse vis dar atsiliekame ES kontekste dėl nepakankamos finansinės paramos, būtinos vykdant sudėtingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP). Lietuvos MTEP finansavimas yra ES paskutiniame ketvirtyje su 0,8 proc. BVP, palyginti su ES vidurkiu, siekiančiu 2 proc.
LPK pritaria Komisijos rekomendacijai švietimą artinti prie darbo rinkos poreikių ir mano, jog spartesnis švietimo ir perkvalifikavimo sistemos modelio įgyvendinimas padėtų išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą.
Norint išspręsti EK ataskaitoje įvardintas problemas, reikalinga kryptinga švietimo politika, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės pajėgs, jeigu investuos į technologinį atnaujinimą. Valstybėje jau seniai yra reikalingi radikalūs pokyčiai ir juos būtina įgyvendinti iki 2020 m., kad užtikrintume tvarią valstybės plėtrą, didintume konkurencingumo ir ekonomikos augimą.
