Globalizacija, blogėjanti demografinė padėtis ir spartūs technologiniai pokyčiai piešia vis liūdnesnę Lietuvos švietimo sistemos ateitį. Taip manantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, kad į XXI amžiaus iššūkius reikia reaguoti labai greitai, o ne matant konkrečias problemas ištisus metus nesiimti jų spręsti ir tik atlikti naujas analizes.

„Tik analizių, parodančių, kas blogai švietime, nebeužtenka. Jau keli metai kalbame apie tą patį: visiems aišku, kad Lietuvos švietimas yra išties prastoje situacijoje. Tačiau mes visada padarome tik pirmą etapą – gerą analizę, tačiau tuo viskas pasibaigia iki kito susitikimo, kai vėl reikės parodyti, kaip viskas blogai. Jokių konkrečių žingsnių nedaroma arba, jei ir daroma, tai per lėtai, jeigu norime esamas problemas išspręsti“, – teigia LPK prezidentas.

Jau keli metai kalbame apie tą patį: visiems aišku, kad Lietuvos švietimas yra išties prastoje situacijoje. Tačiau mes visada padarome tik pirmą etapą – gerą analizę. Jokių konkrečių žingsnių nedaroma arba, jei ir daroma, tai per lėtai, jeigu norime esamas problemas išspręsti.

Naujausioje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (‪‎MOSTA) apžvalgoje nurodoma, kad mokslo ir studijų institucijoms, Seimui, Vyriausybei reikia skubiai ieškoti sudėtingų sprendimų kaip mažinti sistemos fragmentaciją, stiprinti mokslo ir studijų kokybę, skatinti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką ir išteklių konsolidavimą, didinti veiklos efektyvumą ir kaip tapti pasaulyje konkurencinga mokslo, studijų ir inovacijų erdvės dalimi, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Pasak R.Dargio, šiuo metu visame pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas švietimo kokybės klausimams: „Mes pamirštame dar vieną dalyką – pasaulis labai sparčiai sprendžia švietimo perorientavimo esamoms sąlygoms klausimus, kas reiškia, kad mes turime ne tik išspręsti jau įsisenėjusias savo švietimo sistemos problemas, bet ir suspėti kartu su visais, kurie sparčiu žingsniu juda į priekį.“

LPK vadovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos švietimo bendruomenė, kolegijų ir universitetų vadovai, dėstytojai ir mokytojai taip pat per mažai prisideda prie reikalingų pokyčių švietime, per mažai kelia aktyvias diskusijas ir prašo pokyčių politiniu lygmeniu.

Verslas jau ne pirmus metus pabrėžia, kokie pokyčiai reikalingi švietimo sistemoje ir aktyviai siekia keisti dabartinę situaciją.

„Jau kuris laikas Lietuvos verslo taryba, kurią sudaro didžiausios šalies verslą vienijančios organizacijos, siekė pasirašyti susitarimą tarp Lietuvos partijų ir verslo dėl pokyčių švietimo sistemoje ir tinkamo valstybės dėmesio šiai sričiai, tačiau paskutinę minutę nuomonę pakeitė viena iš partijų. Vis dar nesuprantame, kad jei susitelktume, galėtume padaryti daug daugiau,“ – sakė R.Dargis.

Daugiau informacijos:

FACEBOOK

Artimiausi renginiai