Šiandien, kovo 15 d., viešai pristatęs pirmąją Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaitą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelas Gurria susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu bei aptarė Lietuvai išsakytas pastabas, diskutavo apie būdus produktyvumui didinti ir verslo vaidmenį, vykdant valstybei svarbias reformas.

EBPO atstovas pakartojo, kad Lietuvai būtinos reformos valstybės įmonių, inovacijų politikos, ekonominio vertinimo, jaunimo užimtumo ir rinkos atvirumo valdymo srityse. „Visoms reformos reikalinga ne tik politinė valia, bet ir verslo įsijungimas. Politikų kalbomis visuomenė kuo toliau, tuo mažiau tiki, todėl apie tai turi kalbėti privatus sektorius. Būtina gyventojams paaiškinti, kad tam tikri sprendimai bus didelė pridėtinė vertė jūsų šaliai: padėtų pritraukti investuotojus, turės teigiamą įtaką tarptautinio skolinimosi kaštams ir t.t.“, – teigė A.Gurria.

Visoms reformos reikalinga ne tik politinė valia, bet ir verslo įsijungimas. Politikų kalbomis visuomenė kuo toliau, tuo mažiau tiki, todėl apie tai turi kalbėti privatus sektorius. Būtina gyventojams paaiškinti, kad tam tikri sprendimai bus didelė pridėtinė vertė jūsų šaliai: padėtų pritraukti investuotojus, turės teigiamą įtaką tarptautinio skolinimosi kaštams ir t.t.

Pasak A.Gurria, kalbant apie valstybės turto valdymą, būtina keisti valstybės valdymo filosofiją: šiuo metu Lietuvoje daugiau galvojama ne apie tai, kaip geriau sureguliuoti, o kaip daugiau kontroliuoti, todėl atsiranda daug su tuo susijusių problemų.

„Atkreipėme dėmesį, kad Lietuvoje veikia labai daug valstybės valdomų įmonių. Pavyzdžiui, Lietuvoje dirba 42 įstaigos, kurios rūpinasi miškais. Siekiant suvaldyti korupciją, tokių įmonių veikla taip pat turėtų būti efektyvinama. Taip pat pastebėjome, kad valstybinėse įmonėse neveikia efektyvios ir nepriklausomos valdybos. Jeigu valstybė nori turėti tokį didelį valdomų įmonių kiekį, turi būti sudarytos lygiavertės konkurencijos sąlygos tiek privačioms, tiek valstybės valdomoms įmonėms mokant mokesčius, dividendus ir t.t.“, – susitikime kalbėjo A.Gurria.

Pasak R.Dargio, privatizavimas Lietuvoje labai jautrus, nes pajamos, kurias valstybė gauna perdavus į privačias rankas įmones, yra labai lengvai išleidžiamos kaip papildomai gauti pinigai. „Šiandien verslas garsiai kalba, kad pats valstybinis aparatas yra per didelis mūsų šaliai, kurios demografija kasmet traukiasi. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų Lietuvos dirbančiųjų dirba valstybiniame sektoriuje, savivaldybėse ar valstybės valdomose įmonėse,“ – sako R.Dargis.

Šiandien verslas garsiai kalba, kad pats valstybinis aparatas yra per didelis mūsų šaliai, kurios demografija kasmet traukiasi. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų Lietuvos dirbančiųjų dirba valstybiniame sektoriuje, savivaldybėse ar valstybės valdomose įmonėse.

A.Gurria teigimu, kita opi Lietuvos problema – nelanksti migracijos politika. „Jūs kasmet netenkate šitiek žmonių – tai yra labai neraminanti ir bloga tendencija. Turite galvoti apie gamybos efektyvinimą, nes turėdami turtingesnius kaimynus susidursite su situacija, kai jie pasinaudos tuo, kad kvalifikuotai darbo jėgai galės mokėti didesnius atlyginimus. Taigi produktyvumas yra svarbiausias rodiklis, nes kitaip negalėsite konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis“, – pabrėžia EBPO generalinis sekretorius.

Pagal demografinius duomenis akivaizdu, kad ateityje Lietuva susidurs su labai rimtomis problemomis, su kuriomis susidoroti bus galima, tik pradėjus produktyvumą didinančias reformas jau dabar. R.Dargis pabrėžė, kad reikalingos investicijos į administravimo, sveikatos ir švietimo sistemas, taip pat svarbi ne tik politinė valia priimti sprendimus, bet ir visuomenės parama svarbiais valstybei klausimais.

Lietuvai artimu pavyzdžiu A. Gurria įvardino Slovakiją, kuri laiku suprato, kad pramonės atgaivinimas sukurs pridėtinę vertę, todėl ženkliai sustiprino šį sektorių.

„Lietuvoje pramonė yra gerai diversifikuota, didelis pranašumas – šalia esančios Skandinavijos rinkos, turinčios per 25 mln. vartotojų, todėl Lietuva turi puikias galimybes savo rinkas perorientuoti į Skandinaviją. Pramonės stiprinimas sukurtų pridėtinę vertę valstybei, todėl turime būti atkaklesni ir agresyvesni,“ – sako R.Dargis.

LPK iš dalies jau dabar prisideda prie EBPO veiklos, kai nuo 2015 m. sausio prisijungė prie Verslo ir pramonės patariamojo komiteto (BIAC), veikiančio prie EBPO, ir aktyviai dalyvauja komiteto veikloje stebėtojo statusu. LPK yra delegavusi atstovus į 37 BIAC politikos grupes, tokias kaip ekonominės politikos, chemijos, biotechnologijų, energetikos, tarptautinės prekybos, švietimo, užimtumo ir socialinių reikalų ir t.t.

Siekis tapti EBPO nare Lietuvos Vyriausybės programose buvo įtvirtintas nuo 2000 m., tačiau tik 2015 m. birželio 4 d. EBPO Ministrų taryba oficialiai pakvietė Lietuvą pradėti stojimo į organizaciją procesą.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK