Vakar Europos Komisija paskelbė 2020 m. pavasario ekonomines prognozes, bylojančias, kad Europos laukia gilus ir netolygus ekonomikos nuosmukis bei neaiškios atsigavimo perspektyvos. Ekonominė veikla beveik per naktį ES sumažėjo maždaug trečdaliu. Susidūrėme su visiškai nauja realybe, kuri sukėlė daugybę sukrėtimų, susijusių su paklausa, pasiūla, pramonės produkcija, investicijomis, prekyba ir kapitalo srautais. Akivaizdu, kad ekonomikos nuosmukio mastas ir atsigavimo stiprumas bus nevienodi ir priklausys nuo to, kaip greitai bus galima atšaukti karantiną, o taip pat kokia sprendimų paletė ir kaip sparčiai bei ryžtingai bus priimama nacionaliniu mastu.

Prognozuojama, kad 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos ir jos padarinių Lietuvos realusis BVP sumažės beveik 8 proc., daugiausiai dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai. Ekspertai prognozuoja, kad pandemija smarkiai paveiks visus paklausos komponentus. Buitinis vartojimas ženkliai sumažės. Privatus vartojimas turėtų palaipsniui atsigauti panaikinus izoliavimo priemones. Netikrumas dėl užimtumo ir pajamų perspektyvų, matyt, privers namų ūkius tam tikrą laiką atsargiai leisti pinigus. Todėl labai svarbu taikyti kuo platesnį ir lankstesnį laikinų vidaus vartojimo skatinimo priemonių spektrą.

Viena iš tokių priemonių, kuri padėtų amortizuoti ekonomikos nuosmukį dar šiais metais – laikinai, iki metų pabaigos, sumažinti GPM. Tokią priemonę pasiūlė valstybės vadovas. Argumentų už matome daugiau nei prieš: tai paliestų visus dirbančiuosius, tai padidintų gyventojų pajamas ir paskatinti vartojimą, kas turėtų pozityvią įtaką ekonomikos stiprinimui. Diskusija šiuo klausimu tik prasideda, bet jau girdime argumentus, kad tarptautinės organizacijos šiuo metu nerekomenduoja daryti sisteminių pokyčių mokesčių sistemoje, kadangi yra daug greitesnių ir efektyvesnių priemonių. Turime pripažinti, kad numatytos priemonės vartojimo skatinimui jau labai vėluoja. Šiandien įžengėme jau į 51 karantino ir realios ekonominės veiklos sustabdymo dieną, todėl reikalingos kuo spartesnės ir platesnės vartojimo skatinimo priemonės. Neturime vengti trumpalaikių priemonių greito taikymo, jeigu matome, kad šios priemonės gali atnešti realią naudą.

Dar viena priemonė, kurią jau ne pirmi metai siūlo verslas yra darbdavių socialinių iniciatyvų darbuotojams neapmokestinimas. Siūlėme leisti maitinti įmonių darbuotojus, tam tikslui skirtas lėšas įsitraukiant į sąnaudas. Verslas galėtų užsakyti išvežimui maisto savo darbuotojams, taip iš dalies padėti atsigauti maitinimo sektoriui. Taip pat siūlėme leisti įsitraukti į sąnaudas darbuotojų išlaidų kelionei į darbą ir iš jo kompensavimą, kas padėtų spręsti darbo vietų trūkumo mažesniuose miestuose ir rajonuose problemą; taip pat gyvenamojo ploto nuomos išlaidų kompensavimą – tokios lengvatos paskatintų darbdavius priimti daugiau darbuotojų iš atokesnių vietovių ir mažintų nedarbą regionuose.

Nedaugelis išsivysčiusio pasaulio šalių per šią krizę ketina mažinti mokestinius tarifus, tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateikiami skaičiai labai iškalbingai iliustruoja, jog tose šalyse mokestinės sistemos veikia kur kas efektyviau nei Lietuvoje. Susumavus visą mokestinę naštą Lietuvos darbuotojui, jo grynosios pajamos yra vienos mažiausių tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. EBPO duomenimis, vidutinis vienišas (nesusituokęs) Lietuvos darbuotojas 2019 metais viso patyrė 36,1 proc. mokesčių tarifą (palyginti EBPO vidurkis buvo 25,9 proc.). Kitaip tariant, vidutinis vienišas Lietuvos darbuotojas, nuskaičiavus mokesčius ir įskaičiavus kitas išmokas, “į namus nusinešė“ 63,9 proc. savo bendrojo darbo užmokesčio, palyginti EBPO vidurkis – 74,1 proc. Skirtumas ryškus net palyginus su kitomis šalimis, turinčiomis istorinių ir kitų panašumų su Lietuvos mokesčių sistema: Estijoje toks darbuotojas “į namus nusineša” 84 proc. bendrojo darbo užmokesčio, Latvijoje – 71,3proc.

Atsižvelgus į su vaikais susijusias išmokas ir mokesčių lengvatas, statistinio darbuotojo, turinčio du vaikus, vidutinis mokesčio tarifas 2019 m. siekė 27,7 proc. Tai aukščiausias tarifas tarp visų EBPO šalių! Vidutinis EBPO šalių tarifas siekia 14,6 proc. Tai reiškia, kad vidutinis susituokęs ir du vaikus auginantis darbuotojas Lietuvoje „į namus nusinešė“ 72,3  proc. savo bendrojo darbo užmokesčio (EBPO vidurkis, tuo tarpu, yra 85,4 proc.). Estijoje šis rodiklis siekia 97,1 proc., Latvijoje – 83,9 proc.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK