R.Dargis: „Migracijos ir pabėgėlių tema yra toli nuo žmonių“
„Lietuva yra bendrų europinių problemų atspindys: neturime jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti tik prasidėjus bendrai krizei, kas išaugino žmonių pasipriešinimą,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.
„Kai važiuoju per Lietuvą ir dalyvauju susitikimuose su bendruomenėmis, matau, kad migracijos ir pabėgėlių tema yra toli nuo žmonių. Mūsų visuomenėje vangiai vyksta diskusija apie globalėjančio pasaulio tendencijas, todėl Lietuva išliko uždara su visomis to pasekmėmis: nėra bendro supratimo, kad reikia ne tik imti, bet ir duoti; suplakame pabėgėlių ir ekonominių migrantų temas į vieną visumą; tiek į pabėgėlius, tiek į ekonominius migrantus žiūrime kaip į lietuvio gerbūvio griovėją. Tuo tarpu mūsų politikai ir toliau pabėgėlių priėmimo ir integravimo klausimus naudoja pigaus populistinio populiarumo vardan. Verslininkai supranta, kad labai didelė su šalies ekonomine ateitimi susijusi Lietuvos problema yra demografija, tačiau dabar visa tai paskęsta emocingų aktualijų sraute,“ – šiandien dalyvaudamas tarptautinėje konferencijoje apie migracijos iššūkius Europos Sąjungoje kalbėjo LPK prezidentas.
Mūsų politikai ir toliau pabėgėlių priėmimo ir integravimo klausimus naudoja pigaus populistinio populiarumo vardan. Verslininkai supranta, kad labai didelė su šalies ekonomine ateitimi susijusi Lietuvos problema yra demografija, tačiau dabar visa tai paskęsta emocingų aktualijų sraute.
R.Dargio siūlymu, problemą būtina skirti į dvi dalis: pirma, Europos Sąjungos politika dėl sienų apsaugos ir problemų sprendimo krizės apimtose šalyse turi būti labai aktyvi; antra, Lietuvai būtina aiški migracijos politika, taip pat aktyvesnės diskusijos tiek savivaldybėse, tiek bendruomenėse apie tai, kaip teikti pagalbą karo zonos žmonėms, kaip priimti kitatautį, kaip jį integruoti: „Dabar mums atrodo, kad tik lietuvius turi visi atjausti, tačiau mes nenorime parodyti atjautos.“
Statistika rodo, kad pastaraisiais metais žymiai išaugo atvykstančiųjų gyventi į Lietuvą skaičius, sumenko emigracijos mastai, tačiau daugiausia nerimo kelia prognozės dėl darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimo. Daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50-54 metų amžiaus kategorijoje, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus. Tendencijoms nesikeičiant, Lietuva vidutinio laikotarpio perspektyvoje pergyvens sudėtingą laikotarpį, kai gerokai sumažės į kvalifikacijos siekiančio ar į darbo rinką patenkančio jaunimo skaičius. Todėl būtina gerinti švietimo kokybę, auginti paskatas vyresnius žmones įtraukti į darbo rinką, skatinti verslumą bei analizuoti galimybes prisitraukti reikalingus darbuotojus ir specialistus iš užsienio.
Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse. 2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5,2 iki 24,3 tūkst.). Dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau tokio skaičiaus nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs demografiniai nuostoliai.
Pasak R.Dargio, sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant šalies gyventojų skaičiui, ekonominiai migrantai yra neišnaudotas Lietuvos potencialas. Tačiau šiuo metu trečiųjų valstybių piliečių ekonominė migracija į Lietuvą susiduria su praktinėmis reguliavimo problemomis, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje reguliavimas šioje srityje yra liberalesnis.
„Lenkija taip pat gali būti įkvepiančiu pavyzdžiu: vien per Rusijos-Ukrainos karo konfliktą ši mūsų kaimynė priėmė 500 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai neįvedė ten jokių naujų tvarkų, jie puikai integravosi ir lenkai sako, kad galėtų priimti jų daugiau,“ – sako LPK prezidentas.
Lenkija taip pat gali būti įkvepiančiu pavyzdžiu: vien per Rusijos-Ukrainos karo konfliktą ši mūsų kaimynė priėmė 500 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai neįvedė ten jokių naujų tvarkų, jie puikai integravosi ir lenkai sako, kad galėtų priimti jų daugiau.
2015 m. pabaigoje LPK atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką yra pozityvus: metu 46 proc. respondentų atsakė, jog priimtų pabėgėlius darbui į savo įmonę, 28 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą ir tik 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų.
Pastaruoju metu visa Europa – Europos Parlamentas, Komisija, ES valstybės narės – dalyvauja nelengvose diskusijose ieškodami skubių sprendimų ir ilgalaikių priemonių, kurios atnaujintų Europos Bendrosios Migracijos politiką bei sustiprintų ES vaidmenį pasaulyje.
