R. Dargis: Inovacijų skatinimas – esminė prielaida vystytis valstybei, neturinčiai daug gamtos išteklių
Norinčios toliau augti įmonės neturi kitos išeities kaip tik persiorientuoti į inovacijas, o valstybė – pasirūpinti žmonėmis ir jų įgūdžiais. Turime siekti, kad pramonė ir darbo jėga orientuotųsi į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, o visa visuomenė būtų imli naujoms technologijoms, kuriomis naudotis turi išmokti ir vyresni žmonės. Lietuva – besivystanti ekonomika, todėl norint pereiti į aukštesnį ekonominės gerovės lygį, reikia daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius – apie tai kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje apsilankęs EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Masamichi Kono.
Pastaruoju metu, kaip niekad anksčiau, didelį dėmesį skiriame produktyvumo, technologinio atsinaujinimo, inovacijų ir verslo-mokslo bendradarbiavimui. Dabar tai patys aktualiausi Lietuvai klausimai. Apie tai byloja ir skaičiai – mūsų produktyvumas šiandien nesiekia EBPO vidurkio, žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai generuoja 75 proc. Lietuvos pramonės gamybos apimčių, apyvartos ir pridėtinės vertės. Negana to, žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriai įdarbina net 85 proc. visų užimtųjų Lietuvos pramonėje.
Nors pramonės eksportas bei gamyba auga, bet per pastarąjį dešimtmetį aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų segmentų indėlis į Lietuvos pramonės struktūrą visiškai nepasikeitė, t. y. jau tradiciškai šalies pramonės augimas yra generuojamas žemos pridėtinės vertės sektoriuose. Akivaizdu, kad tolimesnis mūsų ekonominis augimas neįmanomas be struktūrinių pokyčių, o pramonės įmonės, norėdamos išlikti konkurencingomis ir ateityje, turi galvoti apie technologijų diegimą, skaitmeną ir žmonių gebėjimų atnaujinimą.
Praėjusią savaitę Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas balsavo už ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizon Europe“, kuri turėtų būti vienu iš įrankių, padėsiančių išlaikyti konkurencingumą vykstant pasaulinėms lenktynėms inovacijų srityje. Svarbiausias 2021–2027 m. laikotarpiui skirtos programos „Horizon Europe“ tikslas yra įveikti Europos atotrūkį inovacijose.
Pasitempti tikrai yra kur, nes jau dabar Japonija moksliniams tyrimams ir inovacijoms išleidžia daugiau nei 3 proc. savo BVP, JAV – apie 2,7 proc., o Kinijos šiai sričiai skiriamos BVP lėšos šiuo metu taip pat pralenkė ES, kuri tam skiria tik 2 proc. BVP. O Lietuvoje išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) lygis su šalies BVP 2016 m. pasiekė žemiausią tašką nuo 2003 metų ir sudarė) 0,74 proc. BVP, 2017 m. išlaidų MTEP santykis su BVP sudarė 0,88 proc.
Ateinančiame finansiniame periode mokslui ir inovacijoms skiriamos lėšos bei mokslo, švietimo ir inovacijų finansavimo didinimas per programas „Erasmus“ ir „Horizon Europe“ rodo, kad pagaliau politiniai Europos lyderiai ima suprasti švietimo, mokslo ir inovacijų reikšmę. Akivaizdu, kad šiandien pats didžiausias iššūkis yra efektyviau pasitelkti inovacijas didesnei ekonominei naudai pasiekti bei iš laboratorijų atvesti rinkai daugiau novatoriškų technologijų, o tai įmanoma tik su kuo aktyvesniu įmonių įsitraukimu į šiuos procesus.
Finansai numatomi inovacijai ir technologiniam atsinaujinimui – sritims, kuriose Lietuva nori padaryti proveržį. Ką reiškia mūsų universitetams ir įmonėms didėjančios investicijos į mokslą ir verslo-mokslo bendradarbiavimą? Tai pinigai jų produktams ir jų idėjoms įgyvendinti. Tai kelias universitetams kartu su verslu kurti naujus produktus ir paslaugas, plėsti savo veiklos lauką. Tai tikrai labai puiki proga parodyti, ko esame verti.
Iki šiol Lietuva šiose programose buvo donore, investavusi daugiau nei gebėjusi pasiimti ir, manau, kad tiesiog dėl savo amžino nesusikalbėjimo ir negebėjimo koordinuoti veiksmų ir idėjų. Deja, bet trūksta platesnio matymo. Mūsų universitetai labai gerai bendradarbiauja su užsienio universitetais, šiose programose būdami subkontraktoriais. Ko mums trūksta – idėjų, ar produktų, su kuriais galėtume patys aplikuoti į šias programas? Gal mes nesugebame sukurti grandinės idėja-produktas-komercija?
Manau, šioje plotmėje mums visiems trūksta platesnio matymo, noro, kantrybės ir bendradarbiavimo universitetas-verslas patirties. Apsidairykime, kiek turime atviros prieigos centrų, o jų kol kas pilnai neišnaudojame. Supratimas po truputį skinasi kelią. Gal tikrai reikia laiko, kad universitetai pakeistų dabartines nuostatas, jog mūsų verslas yra žemos pridėtinės vertės, ir nėra prasmės su jais kalbėtis.
Verslas taip pat turi keisti požiūrį, kad dirbti su užsienio universitetais yra paprasčiau ir greičiau. Pripažinkime, kad mokslininkai dažniausiai nėra geri verslininkai ir vadybininkai, o pastarieji retai būna mokslininkai, tad reikalinga jungiančioji mediatoriaus grandis, kuri padėtų idėjas paversti kūnais. Konkurencingumo augimas neįmanomas tol, kol mokslo pažanga bus užrakinta laboratorijose ir nebus prieinama pramoniniam naudojimui. Ir tai yra ne tik Lietuvos problema. Kaip teigė vienas EK atstovas, Europai puikiai sekasi versti eurus žiniomis, bet nelabai sekasi paversti žinias eurais.
Priminsiu dar vieną EBPO atstovo pastebėjimą: „Intensyvesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir ekspertinę plėtrą taip skatinant inovacijas yra esminė prielaida vystytis ne tik Lietuvai, bet ir visoms kitoms valstybėms, kurios neturi daug gamtos išteklių. Jūsų turtas yra žmonės ir jų įgūdžiai, štai į tai ir turėtumėt orientuotis“.
Akivaizdu, kad mūsų visuomenei reikia ne pasidalintojų ar dalintojų, nes ateitį turi tik kurianti visuomenė. O apie kokią ateitį mes kalbame, kai Lietuva pasauliniame IMD talentų reitinge antrus metus iš eilės krinta žemyn – šiemet ji smuko trimis pozicijomis ir užima 36-ą vietą, žemiausią tarp Baltijos šalių. EK vadovai jau pagaliau suprato, kad Europa turi ateitį, tik jeigu jos ekonomika bus grįsta žiniomis, naujovėmis, našumu ir gerove. O kokią trajektoriją brėžia mūsų sprendimų priėmėjai?
