Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2016 metų II ketvirtį rodo pozityvias pramonininkų nuotaikas ir šiuo metu siekia 60 punktų, tačiau pats lūkesčių indeksas traukiasi jau kelis ketvirčius iš eilės. Šįkart lūkesčių tyrimą taip pat papildė klausimai apie emigracijos mastą – daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų teigė, jog jaučia emigracijos poveikį savo įmonės veiklai.

 

LPK atlikta apklausa rodo, kad vis dar stebima Lietuvos ekonomikos plėtra, įmonės yra nusiteikusios vis daugiau investuoti į konkurencingumą, plėstis užsienio eksporto rinkose bei palaipsniui adaptuojasi prie gana spartaus darbo atlygio augimo.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo elektronikos pramonės pozityvios nuotaikos (rodiklis kilo net 24 punktais) bei chemijos pramonės lūkesčių kritimas 7 punktais. Kituose pramonės sektoriuose išlieka nežymūs lūkesčių indekso pokyčiai. Pagrindinės priežastys, kodėl lūkesčių rodiklio augimas sąlyginai lėtėja, – sulėtėjusi eksporto plėtra ir neapibrėžtumas užsienio rinkose bei padidėjusi įtampa darbo rinkoje.

Nepaisant augančio minimalaus atlyginimo bei prognozuotų kapitalo investicijų į įrangą, tikimasi, kad produkcijos kainos nedidės beveik visose pramonės šakose. Tokius lūkesčius puikiai atspindi pasaulinės ir vietinės žaliavų kainų tendencijos bei bendras kainų lygio sumažėjimas.

Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių žaliavų kainų nusistovėjimo, tačiau matomi ir kainų mažėjimo lūkesčiai. Ženkliausios žaliavų kainų mažėjimo tendencijos fiksuojamos medienos ir baldų pramonėje bei elektronikos pramonėje. Tam didžiausią įtaką turėjo energetinių išteklių, vario ir kitų metalų ženklus kainos kritimas.

Eksporto lūkesčiuose fiksuojamas 20 punktų kritimas. Tai labiausiai sąlygojo chemijos ir maisto ir gėrimų pramonės rodiklių susitraukimas. Chemijos pramonės įmonės gali pasidžiaugti atpigusiomis žaliavomis, tačiau vis dar jaučia spaudimą dėl nepalankios konjunktūros trąšų prekybos rinkose. Maisto ir gėrimų pramonės įmonės, puikiai suvaldžiusios naujų rinkų poreikius po Rytų rinkų embargo, II-ąjį ketvirtį tikisi, kad eksporto plėtra nebus sparti, tačiau ir nemažės. Akivaizdžiai vis dar auga elektronikos gamintojų eksporto lūkesčiai. Daugiausia eksporto vilčių vis dar dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas.

Daugelyje vidaus rinkos sektorių išlieka pozityvios nuotaikos. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir optimistinės nuotaikos dėl energetinių produktų kainų kritimo. Pramonės įmonės tikisi, jog vidaus vartojimas išliks ekonomikos varikliu ir II-ąjį šių metų ketvirtį. Tačiau tokia vidaus ir išorės situacija rinkoje neigiamai veikia šalies prekybos balansą, o ilgalaikis deficitas potencialiai išaugins šalies skolą. Ilgalaikė skola, finansuojama tarptautinių finansų rinkų, sumažintų Lietuvos konkurencingumą.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 82 punktų. Toks įvertinimas rodo įmonių nusiteikimą adaptuotis prie didėjančio minimalaus atlygio bei didesnes bendras išlaidas žmogiškųjų išteklių išlaikymui. Tačiau taip sparčiai kylantys darbo kaštai gali kelti grėsmę eksporto plėtrai.

***

LPK lūkesčių tyrimą šį ketvirtį taip pat papildė klausimai apie emigracijos mastą. Nepalankios demografinės tendencijos yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie įvardinami kaip ribojantis Lietuvos ūkio plėtrą. Daugiau nei pusė (52,1%) didžiųjų pramonės gamintojų teigė, jog jaučia emigracijos poveikį savo įmonės veiklai. Senstanti demografija taip pat neramina beveik pusę didžiųjų pramonės įmonių vadovų (47,9%).

Didžiausius sunkumus, su kuriais susiduria darbo rinkoje, pramonininkai įvardino ribotą kompetentingų ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą, gabių jaunų darbuotojų stoką, didelę darbuotojų rotaciją. Daugelis įmonių teigė, jog darbuotojus dažniausiai yra priversti samdyti be reikiamos patirties, o reikalingais mokymais užsiima įmonės viduje.

Negalėdamos rasti tinkamų darbuotojų, įmonės vis dažniau ryžtasi pačios diegti alternatyvius sprendimus: samdomos išorinės įmonės atlikti tam tikrus uždavinius, darbuotojai įdarbinami be patirties ir mokomi, diegiami įvairūs technologiniai sprendimai, samdomi specialistai iš užsienio, siūlomi didesni atlyginimai nei pas konkurentus bei naudojamos skatinamosios priemonės (pvz. priedai prie darbuotojo atlygio už surastą ir atvestą kitą darbuotoją).

Apklaustieji tvirtino, jog demografinės problemos Lietuvoje gali būti sprendžiamos kuriant naujas jaunimui pritaikytas darbo vietas, sudarant sąlygas investicijų pritraukimui, taip pat skatinant verslą investuoti į darbuotojus – teikiant subsidijas ar tam tikras lengvatas mentorystės metu. Didelė dalis įmonių vadovų minėjo, kad išlaidos, susijusios su darbuotojų atlyginimu, vis dar yra per daug apmokestinamos ir stabdo įmonių konkurencinio pranašumo plėtrą.

LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai