Pramonininkai pritaria EK siūlymams dėl lėtėjančio darbo našumo skatinimo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo
Europos Komisija (EK) pateikė Lietuvai skirtas rekomendacijas ir ragina Lietuvą išnaudoti šį laikotarpį struktūrinėms reformoms socialinėje srityje ir įgyvendinti priemones produktyvumui didinti. Viena iš pagrindinių išvadų – būtinybė stiprinti žmogiškuosius išteklius. Rekomendacijose pažymima, kad mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus. Šiuos klausimus jau ne pirmus metus viešai kelia bei sprendimo būdus siūlo ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Rekomendacijose atkreipiamas dėmesys švietimo sistemos rezultatų gerinimo ir mokymo kokybės vidurinėse bei aukštosiose mokyklose skatinimo svarbą. Pasak rekomendacijų, mažėjant darbingo amžiaus žmonių ir lėtėjant darbo našumo augimui, svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus. Atkreipiamas dėmesys, kad mokinių su nepakankamais pagrindiniais gebėjimais dalis išlieka didelė. Pažymima, kad nepaisant didelės dalies įgyjančiųjų aukštąjį išsilavinimą, aukštajam mokslui kliudo prasti kokybės standartai ir finansinės paskatos, skatinančios ne aukštus veiklos rezultatus, o neefektyvų veiklos mastą.
„Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Mažos ir gamtinių išteklių neturinčios Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl mokslo kokybė turi būti didžiausias prioritetas. LPK deda pastangas, kad būtų įgyvendinta švietimo sistemos reforma, kuri atitiktų rinkos poreikius ir ekonomikos realijas, taip pat būtų užtikrinama švietimo ir mokslo bei inovacijų ir technologijų plėtra“, – sake LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak jo, akivaizdu, kad viena pagrindinių Lietuvos švietimo sistemos silpnybių šiandien yra prasti mokinių mokymosi rezultatai. To priežastis – netinkama mokytojų rengimo sistema, o pasekmė – darbo rinkos lūkesčių neatitinkanti darbo jėgos pasiūla, todėl būtina keisti mokytojų rengimo sistemą ir gerinti mokytojo profesijos patrauklumą. Dar 2016 m. pabaigoje atlikta 150 didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių apklausa parodė, kad 23,3 proc. apklaustųjų teigia, jog kvalifikacijai ir švietimui LR Seimas ir Vyriausybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio.
Balandžio mėnesį pramonininkai susitikime su vyriausybės nariais atkreipė dėmesį į opiausius klausimus ir pateikė konkrečius pasiūlymus, įgyvendinus kuriuos būtų užtikrinta valstybės tvari ateitis. Tarp visų prioritetų itin didelis dėmesys buvo skirtas švietimui. Naujausiame pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva per metus pagal švietimo sistemos kokybę nukrito 4 pozicijomis ir šiuo metu užima 57 vietą (estai pagal švietimo sistemos kokybę rikiuojasi 26 vietoje).
Pramonininkų nuomone, švietimo srityje būtina optimizuoti profesinio mokymo įstaigų tinklą ir kurti sektorinius profesinių kompetencijų centrus. LPK siūlo profesines mokyklas pertvarkyti iš biudžetinių į viešąsias įstaigas. Taip pat svarbu įgyvendinti ambicingą aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką.
Naujausi duomenys rodo, kad nors šiuo metu Lietuvoje ir galime stebėti mažėjantį nedarbo lygį, tačiau šis teigiamas rodiklis slepia kur kas niūresnę situaciją šalyje – mažėjantis nedarbas yra stipriai veikiamas emigruojančios darbo jėgos. Per pastaruosius keletą metų neto migracija Lietuvoje buvo viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Apie specialistų trūkumą nuolat kalba ir darbdaviai – naujausia LPK atlikta aukščiausio lygio Lietuvos vadovų nuomonių ir lūkesčių apklausa parodė, jog beveik 70 proc. vadovų jaučia kvalifikuotos ar nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.
EK savo rekomendacijose taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvai būtina kovoti su skurdu ir nelygybe, pasirūpinti efektyvesniu mokesčių surinkimu ir efektyviomis investicijomis. Šioms problemoms spręsti LPK taip pat teikė pasiūlymus Vyriausybei, vienas kurių – kuo greičiau parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą.
EK rekomenduoja Lietuvai skatinti lėtėjantį Lietuvos darbo našumo augimą, gerinant viešųjų investicijų efektyvumą ir labiau jas siejant su strateginiais Lietuvos tikslais. Pažymima, kad našumas Lietuvoje sparčiai augo 2000-2015 m. ir buvo vienas sparčiausių ES, tačiau pastaruoju metu jo augimas sulėtėjo.
Apie tai viešai kalba ir LPK – nepakankamai augant ekonomikai darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl demografinio spaudimo. Darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą.
Pramonininkai pritaria EK siūlymams dėl lėtėjančio darbo našumo skatinimo, tačiau primena, kad siekiant kelti našumą yra būtina Valstybės modernizavimas. Tai būtų galima pasiekti visomis priemonėmis skatinant Pramonės 4.0 platformos įveiklinimą, o viešojo sektoriaus efektyvumo didinimui pasitarnautų didelių duomenų (ang. Big data) analitinių programų naudojimas valstybės valdymo srityje ir viešojo administravimo reforma, taikant skaitmenines technologijas.
