Pramonininkai pateikė siūlymus dėl miškų sektoriaus konkurencingumo didinimo
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pateikė ministerijoms ir Seimui siūlymus dėl miškų sektoriaus konkurencingumo didinimo. Atsižvelgdama į savo narių išsakytas pastabas, konfederacija išsakė bendrą matymą dėl miškų ūkio veiklos apmokestinimo, privačios miško valdos dydžio, transporto priemonių bendrosios masės ribojimų.
LR Miškų įstatymu miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Nustatant privačių miškų savininkams minėtus 5 procentų atskaitymus, apsunkinamos konkurencinės sąlygos privačių miškų savininkams prieš valstybės kontroliuojamą įmonę.
Pasirinkta priemonė – nustatymas privačių miškų savininkams privalomųjų 5 procentų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką – akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo. Šiuo atveju privačių miškų savininkams ne tik buvo nustatyti minėti 5 procentų atskaitymai, kurie esą turėjo būti naudojami miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir remontui. LR Miškų įstatyme taip pat išliko ir pareiga atlikti miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių priežiūrą ir remontą. Maža to, privačių miškų savininkai dar moka į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, akcizą už kurą, mokesčius už krovinines transporto priemones ir pan., o iš šių mokesčių formuojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, iš kurių atitinkama dalis skiriama vietiniams keliams, įskaitant miškų kelius. Toks teisinis reguliavimas sudaro dvigubą apmokestinimą, pagal kurį privačių miškų savininkai privalo ne tik patys suremontuoti miško kelius, bet ir mokėti tam skirtus mokesčius.
LPK rašte atkreiptas dėmesys, kad 2019 m. įsigalioję miškų įstatymo pakeitimai nustatė viršutinę galimo įsigyti miško žemės ploto ribą – 1500 hektarų. Konfederacija mano, kad viršutinės ribos, taikomos žemės, kuri gali būti įgyjama ar turima, plotui, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, nes taip ribojami investuotojų sprendimai įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti privataus kapitalo įmonėms. Priėmus tokį Miškų įstatymą, asmenys iki įstatymo įsigaliojimo įsigiję daugiau negu 1500 ha (20 000 ha ir daugiau) įgavo ilgalaikį konkurencinį pranašumą prieš šiame versle dirbančius, bet dar nepasiekusius pakankamos plėtros ir apyvartos.
LPK atkreipia dėmesį į dar vieną faktorių – valstybė, priimdama įstatymą dėl urėdijų reformos (sujungimo į vieną įmonę), sujungė ir visų 42 urėdijų valdomą mišką. Įgyvendinus tokią reformą ir sukoncentravus didžiulius išteklius vienoje įmonėje, valstybė priėmė naujas Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė apriboti galimybę įsigyti miško žemės privatiems subjektams, vykdantiems identišką veiklą, kaip ir valstybės įmonė. Toks pasikeitęs reguliavimas iškraipo konkurenciją miškų ūkyje, nes valstybės įmonės konkurentams yra uždrausta siekti tokių pat tikslų tokiomis pat priemonėmis, kaip ir Valstybinių miškų urėdija. Tokie sprendimai pažeidžia ir ES Sutarties nuostatas, reglamentuojančias valstybės pagalbą įmonėms.
LPK taip pat siūlo inicijuoti transporto priemonių bendrosios masės ribojimo padidinimą iki 52 t. Toks sprendimas sumažintų sunkiasvorių ar didžiagabaričių transporto priemonių reisų skaičių, prisidėtų prie kelių tinklo būklės tausojimo, taip pat mažintų CO2 išskyrimą ir aplinkos taršą. Be to, tai padėtų vietos vežėjams konkuruoti krovinių gabenime su kaimyninių šalių vežėjais, aktyviai dirbančiais šalies vidaus rinkoje su sunkesnėmis transporto priemonėmis ir žaliavų iš trečiųjų šalių gabentojais.
Per metus, vien šalies vidaus rinkoje tenka pergabenti apie 7 mln. m3 medienos gaminių. Transporto priemonių bendrosios masės ribojimo padidinimas iki 52 t leistų sutaupyti apie 250 tūkst. nepilnai pakrautų transporto priemonių reisų. Norvegijoje atlikti tyrimai KlimaTre dėl medienos produktų gabenimo ir šio proceso įtakos aplinkos teršimui parodė, kad miškovežiai, kurių bendroji masė siekia 48 t, aplinką teršia 25 procentais daugiau, nei miškovežiai autotraukiniai, kurių masė iki 60 t.
