Pramonininkai atkreipia dėmesį į neigiamas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo siūlymo pasekmes ir trūkumus
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), susipažinusi su viešai pristatytais infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketo siūlymais, teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Siūlymuose atkreiptas dėmesys į neigiamas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimo, kuriam siūloma skirti net 690 milijonų eurų, pasekmes ir šio siūlymo trūkumus.
LPK nuomone, dujų ir elektros kainos „lubų“ nustatymas ženkliai sušvelnins kainos signalą rinkai mažinti importuojamų į Lietuvą dujų ir elektros vartojimą. Vartotojams ženkliai sumažės motyvas investuoti į efektyvesnį energijos vartojimą, pastatų renovaciją, gamtinių dujų keitimą vietiniais ištekliais, elektros energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius išteklius, sutarčių sudarymą su gamintojais, investuojančiais į atsinaujinančius išteklius arba tapimą gaminančiais vartotojais. Kadangi visų Europos šalių dujų ir elektros rinkos yra tarpusavyje susijusios, tai reikš, kad toks dujų ir elektros subsidijavimas skatins energetinių išteklių importą iš Rusijos į Europos Sąjungą, kas, deja, reiškia ir Rusijos vykdomo karo finansavimą.
Pramonininkai taip pat atkreipia dėmesį, jog net ir tai, kad Lietuvoje neplanuojama pirkti gamtinių dujų iš „Gazprom“, bet kuriuo atveju reiškia, jog kiekvienas papildomas Lietuvoje suvartotas gamtinių dujų kubinis metras reiškia papildomą iš Rusijos į ES importuotą gamtinių dujų kubinį metrą. Nes kuo Lietuvoje bus daugiau sunaudojama gamtinių dujų, tuo mažės mūsų galimybė perteklinį per Klaipėdos SGD terminalą importuotą gamtinių dujų kiekį reeksportuoti į tas ES šalis, kurios neturi pakankamų alternatyvių gamtinių dujų importo galimybių.
LPK nuomone, toks visuotinis kompensavimo mechanizmas yra labai netaiklus, nes kompensuojamos išlaidos elektrai ir dujoms net ir tiems asmenims bei įmonėms, kurie nesusiduria su didesniais sunkumais, pakilus gamtinių dujų ir elektros kainoms, ir gali sau leisti mokėti ir aukštesnėmis kainomis, neatsidurdami už energetinio skurdo ribų ir nesusidurdami su bankroto galimybe.
Atsižvelgiant į tai, konfederacija siūlo aukščiau minėtus 690 milijonus eurų perskirstyti kitoms Paketo priemonėms:
- Paramai verslui ir nukentėjusiems sektoriams (garantijos) šiuo metu numatoma skirti 142 milijonai eurų. LPK siūlo didinti šią sumą, kartu užtikrinant, kad paramą gautų tik tie verslo sektoriai, kuriuos energetinių išteklių pabrangimas išties paveikia labiausiai ir kurie neturi galimybių greitai sumažinti pabrangusių energetinių išteklių vartojimo;
- Išlaidoms žmonių pajamų didinimui (senatvės pensijų didinimui, NPD didinimui, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms, šalpos, valstybinių pensijų didinimui). šiuo metu numatoma skirti 315,3 milijonai eurų. LPK siūlo didinti šią sumą, kartu užtikrinant, kad šios lėšos tektų pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;
- Investicijoms į energetinę nepriklausomybę šiuo metu siūloma skirti 1123 milijonus eurų. LPK siūlo įtraukti naujas priemones, kurios greičiausiai artimiausių metų bėgyje mažintų Lietuvos dujų ir elektros importą.
Yra būtina aiškiai numatyti, kokios iš jau patvirtintų priemonių bus įgyvendinamos šiais metais kaip priemonės, kurios tapo itin svarbiomis, prasidėjus karui Ukrainoje ir energetinių išteklių importo iš Rusijos mažinimui tapus svarbiausiu prioritetu ES energetikos politikoje per artimiausius metus. LPK šiuo atveju siūlo susitelkti ties priemonėmis, kurios labiausiai mažina gamtinių dujų ir elektros importą:
- Viešųjų ir privačių pastatų renovacijai, pirmesnį prioritetą suteikiant pastatų, kurių šildymui naudojama šiluma didesne dalimi gaminama gamtinėmis dujomis ir elektra, renovacijai;
- Saulės, vėjo elektrinių, elektros kaupimo įrenginių įsigijimui ir įsirengimui verslui, gyventojams bei visuomeniniams pastatams, šioje vietoje numatant tęstinį paramos teikimą, leidžiant išvengti investicijų bangavimo metų bėgyje;
- Biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui, prioritetą suteikiant gamtinių dujų katilų keitimui šilumos gamybos įrenginiais, šilumą gaminančiais iš atsinaujinančių išteklių (biokuro katilais, šilumos siurbliais, saulės kolektoriais), senų biokuro katilų keitimą atidėjus vėlesniam laikui; suformuojant atskirą buitinių vartotojų atsisakymo nuo gamtinių dujų tęstinio rėmimo programą;
- 200 MW galios baterijų parkus.
