Persvarstant neseniai įsigaliojusias mokestines lengvatas yra būtina užtikrinti mokesčių stabilumą

Vyriausybė programos įgyvendinimo plane numatyta  įvertinti galiojančias mokestines lengvatas ir bent dalį jų panaikinti. Ministerijos jau pateikė vertintintų mokestinių lengvatų sąrašą ir kreipėsi į verslo atstovus, prašydamos išsakyti savo nuomonę. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pateikė finansų ir energetikos ministerijoms savo pastabas, atkreipdamas dėmesį į akcizų lengvatą dehidratuotam etilo alkoholiui, akcizų lengvatą suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, skirtiems buitinėms reikmėms, pridėtinės vertės mokestį apgyvendinimo paslaugoms, nekilnojamojo turto mokestį.

“Svarbu užtikrinti mokesčių stabilumą ir atsižvelgti į padarinius šalies investiciniam klimatui, persvarstant neseniai įsigaliojusias mokestines lengvatas. Viena tokių – pridėtinės vertės mokestis apgyvendinimo paslaugoms (nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 9 proc.).  Būtinybę išlaikyti stabilią mokestinę bazę šiame sektoriuje grindžiame tuo, kad  turizmo paslaugos, ekonomine prasme, yra eksporto paslaugos, o turistų išlaidos kitiems sektoriams yra net penkis kartus didesnės nei apgyvendinimui. Todėl, mūsų nuomone, yra būtina užtikrinti šios lengvatos tęstinumą,”- teigia LPK vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.

Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad ketinimas panaikinti akcizų lengvatą dehidratuotam etilo alkoholiui, kai jis naudojamas biodegalams ar biokurui gaminti,  vestų prie dvigubo apmokestinimo, kadangi šiuo atveju alkoholis naudojamas kaip žaliava energetinių produktų gamybai, kurie, panaudojus juos pagal paskirtį – įmaišius į benziną –yra apmokestinami akcizu benzinui.

LPK taip pat pasisako už būtinybę išlaikyti akcizų lengvatą suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, skirtiems buitinėms reikmėms. Šioje rinkoje suskystintos naftos dujos konkuruoja su gamtinėmis dujomis, kurių vartojimo skatinimas yra nacionalinės energetikos politikos prioritetas. Pramonininkų nuomone, valstybė turi užtikrinti rinkoje lygiavertes sąlygas visiems rinkos dalyviams ir sudaryti galimybes konkuruoti alternatyviems energetiniams produktams.

“Pramonininkai pasisako už akcizų lengvatų elektros energijai, gamtinėms dujoms, koksui ir lignitui bei akmens anglims, naudojant juos verslo reikmėms, išsaugojimą.  Tai itin reikalinga ir prasminga akcizo lengvata, kuri prisideda prie energijai imlios pramonės galimybių konkuruoti tarptautinėse rinkose. Lengvatos panaikinimas neabejotinai padidintų  gamybos kaštus ir produkcijos kainas vietiniams vartotojams,” – pabrėžia G.Švedienė.

LPK išsakė savo poziciją ir dėl akcizų lengvatos elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius – taikant šią lengvatą sudaromos sąlygos skatinti atsinaujinančių energetikos projektų vykdymą.

Pramonininkų nuomone, lengvatos Nekilnojamojo turto mokesčiui nėra efektyvios ir būtinos. Tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek Pasaulio bankas ne kartą rekomendavo Lietuvai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kuriuo, su tam tikromis nedidelėmis išimtimis, būtų apmokestinamas visas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas.

LPK taip pat pasisako už mokesčio lengvatų pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims bei paramos davėjams tolimesnį galiojimą, kadangi Pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos finansavimo užtikrinimas yra viena iš esminių tokių organizacijų išlikimo aktualijų. Daugelis tokių organizacijų savo veiklą finansuoja tik narių (dalininkų) įnašais, tokios organizacijos aktyvia komercine veikla neužsiima, tačiau pavienių pajamų iš komercinės veiklos gali gauti. Todėl šioms organizacijos labai svarbus bet koks, net ir minimalus, valstybės palaikymas, leidžiantis gauti pajamų arba jų sutaupyti. Šios mokestinės lengvatos skatina įmones teikti pelno nesiekiančioms organizacijoms paramą, kuri yra svarbi tokių organizacijų veiklos ar atskirų projektų, renginių ir pan. finansavimo dalis.

Atkreiptas dėmesys į Laisvose ekonominėse zonose ( LEZ) taikomų pelno mokesčio lengvatų svarbą – ši mokestinė lengvata atsirado, siekiant pritraukti investicijas į regionus ir paskatinti kurti įmones būtent tose teritorijose. Dažnu atveju įmonės pasirinkdavo veiklą vystyti Laisvose ekonominėse zonose tik dėl ten galiojusių specialių sąlygų, todėl turėtų būti užtikrinti teisėti įmonių, investavusių LEZ, lūkesčiai ir leista plėtoti veiklą numatytomis sąlygomis.

Daugiau informacijos:

Daiva Rimašauskaitė

LPK Komunikacijos departamento direktorė

Tel. 8 680 44245, el. p. daiva@archyvas.lpk.lt