Patirtis, diplomas ar netradicinis mąstymas: ko iš jaunimo labiausiai tikisi verslas?
Po neplanuotų geopolitinių pasikeitimų kaimyninėse rinkose eksportuojančios Lietuvos įmonės gana sklandžiai pakeitė eksporto kryptis ir stabilizavo padėtį, praradimus pakeisdamos naujose rinkose išaugusiais pardavimų rodikliais. Ko išmoko Lietuvos verslas ir kokią pamoką apie ateities darbo rinką gavo darbuotojai – apie tai su į Lietuvą grįžusiais pasaulio lietuviais kalbėjosi Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
„Kodėl Lietuvai buvo patogi Rusijos rinka? Todėl, kad eksportą sudarė ta pati varškė, grietinė, pienas, sviestas, sūriai. Tačiau staiga mums reikėjo persiorientuoti ir važiuoti, pavyzdžiui, į Artimųjų Rytų rinkas – Kuveitą, JAE, Omaną. Niekas negalėjo pasakyti, ką jie valgo, ką perka, kokie produktai galėtų ateiti į jų lentynas. Deja, didžioji dalis Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis, nes nežinojo, kaip prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų skonių ir nerado tokių žmonių, kurie galėtų profesionaliai patarti, ką ir kaip daryti“, – sako LPK prezidentas.
Deja, didžioji dalis Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis, nes nežinojo, kaip prisitaikyti prie naujų rinkų vartotojų skonių ir nerado tokių žmonių, kurie galėtų profesionaliai patarti, ką ir kaip daryti.
Pasak jo, daugelis įmonių ir dabar susiduria su rinkodaros problemomis bei yra pasiruošusios mokėti dideles sumas, tačiau neranda šios srities profesionalų. Todėl iš jaunų žmonių visose srityse dabar labiausiai tikimasi netradicinio mąstymo ir inovatyvumo: „Lietuvoje žmogus gali uždirbti tikrai daug, tačiau turi sugalvoti, ką rinkai būtų galima pasiūlyti kitaip. Laimės tie, kurie bus kūrybingesni ir sugalvos, kaip sukurti naują produktą ir paslaugas bei kaip tai įdomiai pristatyti.“
Technologijos ir su tuo susijusi ketvirtoji pramonės revoliucija radikaliai keičia supratimą apie gamybą. Lietuvoje jau dabar yra įmonių, kurios naktimis dirba trečią pamainą be žmonių: darbuotojai vakare išeina, o kai ryte sugrįžta – produktai jau būna pagaminti. Ir ateityje technologijos leis žmonėms dirbti vis mažiau rutininių darbų, vis labiau augs kūrybinės veiklos poreikis darbo rinkoje.
„Žinių šiandien turime daug, tačiau nežinome, kaip jas panaudoti. Ko reikia, kad gebėjimų ir idėjų turintys žmonės galėtų jas paversti produktu, paslauga, daiktu? Apie 80 proc. naujai įkurtų įmonių bankrutuoja per pirmuosius 18 mėnesių – valstybė turėtų skirti pinigų idėjų bankui ir taip galėtų padėti jaunam žmogui ateiti į gamybos ar paslaugų rinkas. Biurokratijos našta taip pat turėtų būti daug mažesnė. Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei“, – teigia LPK prezidentas.
Iš politikų turėtume daugiau reikalauti kalbų ne apie tai, kaip sukurs darbo vietų ar sumokės atlyginimų, o ką konkrečiai padarys, kad žmonės galėtų lengviau kurti tai, kas reikalinga visuomenei.
Naujasis darbo kodeksas, R.Dargio nuomone, taip pat labai reikalingas būtent jauniems žmonėms, kad jie drąsiau bandytų savo idėjas įgyvendinti, o pokyčiai švietimo sistemoje – mokyklose ir aukštajame moksle – leistų išugdyti naują kūrybingų profesionalų kartą.
