Paskutines dienas skaičiuojantis Seimas spręs, ar bus diegiama nauja maždaug 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistema. Tam reikalingos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos, dėl kurių šiandien balsuos Seimas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį į neigiamas šio įstatymo pakeitimo pasekmes, ragina nepasiduoti skubai ir grąžinti įstatymą Seimo balsavimui tik pakoregavus jį taip, kad deklaruojami tikslai būtų pasiekti be absurdiškų pasekmių aplinkos taršai ir keleiviams.

Visų pirma, šiandien svarstymui teikiamame projekte liko neįvertinta finansinė našta vežėjams bei galutiniams vežimo paslaugų naudotojams – keleiviams. Ji, nuo dabar vežėjo mokamo fiksuoto mokesčio kis drastiškai – iki dešimties kartų didėjančio tarifo. Tai reiškia, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms viešojo transporto keleiviams už bilietą teks mokėti daugiau, o tai paskatins rinktis alternatyvą – lengvuosius automobilius, kurie kelių rinkliavos nemoka.

Akivaizdu, kad tokios pataisos pasireikštų per viešojo transporto paslaugos prieinamumo mažinimą ir neprisidėtų prie oro taršos mažinimo tikslų. Priešingai – siekiamas įteisinti mokestinės naštos neproporcingas didinimas sukeltų neigiamą efektą – taršos didėjimą naudojant individualias transporto priemones.

Taip pat – siūlomame įstatymo pakeitime nevertinta, kad keleivių vežimas kai kuriais nuostolingais tarpmiestiniais maršrutais yra socialinė paslauga ir vykdomas pačių vežėjų sąskaita, t. y. valstybei nekainuoja. Juolab, kad keleivių vežimas autobusais ir būtent tokio keliavimo būdo plėtra yra Europos Sąjungos politikos, siejamos su darnaus judumo plėtra, sudėtinė dalis. Vienas iš darnaus judumo sistemos tikslų yra gerinti teritorijų prieinamumą ir teikti susisiekimo paslaugas mieste bei priemiestyje.

Galimų pataisų padariniai liko neįvertinti ir kitam šalies ekonomikos gerovei svarbiam sektoriui – krovinių pervežimui. Mūsų šalis daug metų pozicionuojama kaip tranzitinė valstybė, kurioje pastatyta šimtai logistikos centrų. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas kasmet demonstruoja rekordinius krovinių perkrovimo rodiklius. Visą tai pavyko pasiekti ne tik dėl geografinės padėties, aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir dėl stabilios mokestinės sistemos, kurios dalimi yra kelių naudotojo mokestis.

Deja, įstatymo pataisų projekto rengėjai neatliko išsamios analizės, kokį poveikį krovinių pervežimo sektoriui turės siūlomi tarifai, ženkliai pabranginsiantys krovinių pervežimo paslaugas. Jau dabar ekspeditoriai skaičiuoja alternatyvius maršrutus, pasirenkant pigesnius kitų šalių kelius ir uostus.

LPK atkreipia dėmesį, kad siūlomi įstatymo pakeitimai prasilenkia tiek su darnaus judumo plėtros tikslais, tiek su siekiais mažinti aplinkos taršą ir neįvertina, kokį poveikį mūsų šalies transporto sektoriaus konkurencingumui turės tarifų padidėjimas. LPK prašo atlikti išsamią siūlomų tarifų poveikio analizę, apimant visą transporto sektorių ir pakviesti diskusijai ne tik vežėjų, logistikos, ekspedijavimo ir prekybos įmonių organizacijų atstovus, tačiau taip pat įtraukti į diskusiją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Klaipėdos uosto krovos kompanijų, Lietuvos geležinkelių ir laisvųjų ekonominių zonų atstovus.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK